Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Techninei apžiūrai – 10

Praėjusio amžiaus paskutinysis dešimtmetis tapo daugelio mūsų šalies įmonių bei organizacijų veiklos pradžia, tad vienos jų su didelėmis iškilmėmis, o kitos ramiai ir santūriai pasitinka pirūmjų savo veiklos jubiliejų. Tarp pastarjų – organizacija, su kurios veikla susiduria absoliučiai kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, turintis reikalų tiek su automobiliais, tiek apskritai su kelių transportu – Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“. Apie jos veiklа, darbus bei rūpesčius ir kalbamės su asociacijos sekretoriumi profesoriumi Reniumi EROMSKU.

– Puikiai suprantu, kad dešimtmečio proga norėtumėte apžvelgti nueitа keliа bei pasidžiaugti laimėjimais – kiek padaugėjo stočių, linijų, darbo vietų ir t.t. Tačiau mūsų skaitytojai – transporto profesionalai – dalykiški žmonės, skaičių magijai pasiduodantys tik tada, kai šie – apie juos pačius. Todėl pirmаjį klausimа suformuluočiau taip: kuo Jums ir asociacijai „Transeksta“ praėjęs dešimtmetis buvo reikšmingas?

– Konkretus klausimas reikalauja konkretaus atsakymo... Reikšmingiausia, manau, buvo tai, kad kuriant asociacijа ir vėliau tobulinant jos veiklа atsirado sisteminis požiūris į techninės apžiūros organizacines ir technologines problemas. Nors techninės apžiūros Vilniaus zonoje buvo pradėtos vykdyti ir 1994 metais, techninės apžiūros sistema – sistema, o ne spontaniški bandymai kažkа nuveikti šioje srityje,- vis dėlto buvo įgyvendinta metais vėliau. Būtent šiuos metus ir laikome „Transekstos“ gimtadieniu.

– Tačiau techninės apžiūros vyko ir prieš dvi, ir prieš tris dešimtis metų...

– Iš tikrųjų vyko, bet daugelis skaitytojų, neabejoju, puikiai prisimena, koks buvo jų lygis, kokiа įrangа ir kokias darbo priemones turėjo jas atlikinėję darbuotojai. Vien tai, kad technines apžiūras būdavo galima atlikti įmonės kieme, manau, daug kа pasako. Sykiu su šalies nepriklausomybe įžengėme į naujа automobilizacijos etapа, kuriam reikėjo ir naujos techninių apžiūrų sistemos.

– Jūs sistemа nuolat pabrėžiate kaip didžiausiа laimėjimа... Dabar, kai ji gyvuoja dešimtmetį, net keista manyti, kad galėjo būti kitaip.

– Tai dar viena tarp mokslininkų gerai žinomo aforizmo iliustracija. Priminsiu: kiekviena nauja idėja pirmiausia sutinkama kaip absurdas, paskui – kaip abejonė (galbūt, o kodėl ne?) ir pagaliau – kaip keista, kad niekas anksčiau to nepastebėjo, nesugalvojo. Ir mes, kurdami techninių apžiūrų sistemа, nuėjome gana ilgа optimalių sprendimų paieškų keliа, būta daug ginčų ir pagrįstų priekaištų, ir visiškai nepagrįstų kaltinimų. Nieko nuostabaus: vieniems automobilis – bene mylimiausias jų žaislelis, kitiems – įrankis, garantuojantis duonа kasdienę, taigi mes su savo permainomis pasikėsinome tiek į emocines, tiek į ekonomines nemažos gyventojų dalies sferas. Tačiau automobilis sykiu yra ir mirtinai pavojingas išradimas, tad palikti jį be akylos priežiūros būtų nusikaltimas.

– Tad gal keletа žodžių apie pačiа sistemа?

– Jos struktūra nesudėtinga: asociacijai „Transeksta“ priklauso dešimt valstybinės techninės apžiūros įmonių, pernai metų duomenimis, turinčių 88 apžiūros stotis su 121 kontrolės linija, bei konsultacinė įmonė UAB „Transporto studijos“. Apžiūros įmonėse per metus dabar atliekama apie 600 tūkst. apžiūrų, o konsultacinės įmonės pagrindinės funkcijos – sistemos kontrolierių ir ekspertų mokymas, mums būtinų technologijų bei procedūrų projektų rengimas, techninės apžiūros duomenų statistinė analizė bei tyrimas. Gerai išplėtota infrastruktūra bei optimalus šiuolaikinių technologijų panaudojimas leido – noriu pabrėžti, ne mums, o Susisiekimo ministerijai – nustatyti pačiа mažiausiа Europoje maksimaliа kainа už techninės apžiūros atlikimа.

– Kaip jūsų paslaugos vartotojas, žinoma, negaliu tuo nesidžiaugti, tačiau patirtis kužda, kad pigus daiktas yra pigus kažkieno – kokybės, patikimumo, kitų paslaugų ar kitų vartotojų, pagaliau kažkokių tikslų vardan ir paties paslaugos teikėjo - sаskaita...

– Dėl kokybės ir patikimumo nei mes, nei mums nuolaidų niekas neketino ir neketina daryti. Priešingai – reikalavimai nuolat griežtėja: 2004 m. techninės apžiūros norminiuose dokumentuose įteisinta nuostata, kad mūsų įmonės privalo turėti A tipo kontrolės įstaigos statusа, kurį suteikia Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras. Vadinasi, šis biuras periodiškai kontroliuos ne tik kaip įmonėje užtikrinama techninės apžiūros kokybė, nešališkumas ir sаžiningumas, bet ir jos atsekamumas.

– O kа tai reiškia?

– Tai reiškia, kad bus ne tik galimybė, bet ir būtinybė periodiškai nustatyti, kas, kada, kur ir kokiа įrangа naudodami atliko techninę apžiūrа bei kokie trūkumai jos metu buvo nustatyti. Tačiau ir dabartinės informacinės technologijos leidžia analizuoti ir įvairiais pjūviais vertinti tiek visos įmonės, tiek atskirų kontrolierių darbo kokybę, tad nusipirkti, kaip kad kartais mus kaltina, techninę apžiūrа bus beveik neįmanoma.

– Beveik?

– Mes kiek nori galime būti sаžiningi ir principingi, tačiau yra dvi aplinkybės, nulemiančios to „beveik“ egzistavimа – žmogiškasis veiksnys bei kai kurių techninių reikalavimų neapibrėžtumas.

– Dėl žmogiškojo veiksnio lyg ir aišku, tačiau techninių reikalavimų neapibrėžtumas techninėse apžiūrose...

– Daug kas net neįsivaizduoja, kiek daug to neapibrėžtumo esama... štai, pavyzdžiui, triukšmingumas, estetinis vaizdas, korozijos pasekmės bei jos įtaka automobilio eksploatacijai ir daugelis kitų dalykų, kurių arba nėra kuo išmatuoti, arba neįmanoma nusakyti skaičiais. Todėl kol yra kai kurių faktų subjektyvus vertinimas, išlieka ir konfliktinių situacijų grėsmė, ir galimybė palankiems sprendimams tada, kai jų neturėtų būti.

– Vienas iš nuolatinių priekaištų, lydintis techninių apžiūrų organizatorius,- eilės apžiūrų stotyse. žinau, kad stočių bei linijų jose skaičiai gerokai (atitinkamai 50 ir 70 proc.) išaugo, tačiau gerokai padaugėjo ir automobilių. štai po jūsų langais Vilniuje, Lentvario gatvėje, vėl nemaža eilutė. Ar ji netemdo jubiliejinio džiaugsmo?

– Jei kas ir temdo šį džiaugsmа, tai inertiškas daugelio mūsų automobilininkų mаstymas: kažkada jų sаmonėje užsifiksavo, kad techninių apžiūrų centras yra Lentvario gatvėje, ir pro šiа informacijа nepajėgia prasimušti jokia kita. Pavyzdžiui, kad Vilniuje yra dar šešios techninių apžiūrų stotys su keturiolika linijų, išsidėsčiusios kur kas patogesnėse daugeliui gyventojų bei įmonių vietose, negu pietinis sostinės pakraštys. Tereikia užsiregistruoti ir jie bus priimti be jokių eilių, nes dėl sveiku protu nesuvokiamo daugelio automobilininkų veržimosi į Lentvario gatvę, šios stotys nėra reikiamai apkrautos darbu. žinodamas, kad jūsų žurnalo skaitytojai yra transportininkai, norėčiau nuoširdžiai patarti: negaiškit laiko eilėje ir nedeginkit kuro važiuodami per visа miestа patys, neleiskite to daryti ir jūsų įmonių darbuotojams. Apžiūrų stočių tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje yra pakankamai: jų bendras vidutinis metinis išnaudojimo koeficientas mažesnis negu 70 proc., tad užuot piktinusis didelėmis eilėmis tereikia atsiversti telefonų knygа arba interneto puslapį.

– Kokia Lietuvos sunkvežimių bei autobusų parko būklė? Apie tai, kad jie (ypač autobusai) yra ne pirmos jaunystės – ne kartа rašėme, tačiau šios transporto priemonės gaminamos su gerokai didesne atsparumo atsarga, negu lengvieji automobiliai, tad gal dar nekelia didesnių problemų?

– Nenaujas automobilis visada yra didesnė ar mažesnė problema, autobusai bei sunkvežimiai – ne išimtis. Metalo nuovargis, korozija, vairuotojo darbo stilius bei keleivių vidinė kultūra neišvengiamai palieka pėdsakus bet kurios mašinos kūne, tad daug kas priklauso nuo mechanikų kvalifikacijos ir sаžiningumo. Antra vertus, daugelis šių transporto priemonių neretai važinėja į užsienį, todėl kur kas rūpestingiau prižiūrimos. Tačiau kaip ir lengvųjų automobilių grupėje čia matome tа pačiа „filosofijа“ kadangi pakartotinė apžiūra yra pigi, daugelis mechanikų ar vairuotojų nesivargina nuodugniau patikrinti automobilio, todėl techninių trūkumų statistikoje – daugybė lengvai ištaisomų gedimų. Bene populiariausi – signalinės šviesos bei tolimųjų ir artimųjų šviesų žibintai. Kadangi dabar Lietuvoje aibė įvairiausių markių sunkvežimių ir autobusų, didesnius apibendrinimus dėl chroniškų jų gedimų vargu ar įmanoma padaryti: kiekviena markė turi savas silpnas vietas ir mūsų kontrolieriai apie jas puikiai žino.

– Iš VKTI bei policijos organizuojamų reidų sužinojome, kad ne tik mūsų, bet ir užsienio šalių vairuotojai kartais važinėja netvarkingomis transporto priemonėmis. Vokietijoje įprasta procedūra – nukreipti sugedusiа mašinа į artimiausiа servisа. Kas trukdo tai daryti ir mums?

– Apie tai dažnokai kalbame, tačiau... Techniškai tai įgyvendinti nebūtų didelių problemų, bet pirmiausia turi būti sukurta atitinkama įstatyminė bazė. Kol jos nėra – netvarkingus vairuotojus galėsim tik mandagiai pabarti ir paskirti, palyginti su užsienio šalimis, kukliа baudelę...

– Tad problemų „Transekstai“ netrūks ir ateinantį dešimtmetį?

– Kaip ir mums visiems, nes daugelį jų galėsime išspręsti tik sykiu.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Kęstutis Bruzgelevičius

"Transporto pasaulis"
Lapkritis Nr. 11 (59)

"Linava" informuoja

Naujienos

Aktualijos

Patikima plomba – saugus krovinys

Pažymėjimo ar gyvenimo vardan?

Raudonasis „sidabras“ – skystas aliuminis

Techninei apžiūrai – 10

Idėjos

Pirmasis, lietuviškasis

Parodos

BUSWORLD EUROPE-2005 – paskutinės autobusų mados

Pravartu žinoti

PIRMOSIOS AVARIJOS

Tolimųjų reisų pilotus „Vodafone World“ gelbsti ir netikėtomis aplinkybėmis

Servisas

REKORDINIS AUKšTIS

UAB EURO ASISTA – susivieniję konkurentai

Užsienyje

NAUJAS SUNKVEžIMIU PASIEKTAS REKORDAS

Sunkvežimių pasaulyje – visi lygūs

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Keleivinis transportas

Vilniaus autobusams - 60

Technika

KENWORTH T600 – TRADICIJų NIEKINTOJAS

Teisė

Vežėjo teisė sulaikyti gabenamа krovinį

Muziejus

OdAZ GAMYKLOS ODISėJOS