Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

VANDENILIS – ATEITIES AUTOMOBILIų KURAS?

Liucijus Suslavičius

Pastaruoju metu vėl daug kalbama apie vandenilio panaudojimа transporto priemonėse. Nieko nuostabaus: naftos kainoms siekiant naujų rekordų, alternatyvūs degalai negali nekelti susidomėjimo, juolab, kad vandenilio atsargos neįsivaizduojamai milžiniškos. Tačiau kol kas jo naudojimo kelių transporto priemonėse technologijos tebėra eksperimento stadija. Jei pastebėjote, kalbame apie technologijas, nors masinės informacijos priemonėse viskas dažniausiai suplakama į viena – kuro elementų (angliškai – fuell cell) panaudojimas. Iš tikrųjų tai visai ne taip.

Paprasčiausia vandenilį kaip kurа naudoti vidaus degimo varikliuose: jis puikiai dega, tad gali atstoti gamtines dujas, o variklių konstrukcijos net keisti nereikėtų - pakaktų išspręsti jo saugojimo automobilyje problemа ir sukurti tokiа variklio maitinimo konstrukcijа, kad ji būtų kuo lengvesnė ir maksimaliai saugi. Beje, dujinis vandenilis nėra toks kaloringas kaip benzinas, todėl visais atvejais eksperimentiniams automobiliams darbui vandeniliu renkamasi didesnio darbo tūrio variklius.

Kita technologija – jau minėti kuro elementai. Iš karto įspėjame: jei kur išgirsite, kad automobilis varomas kuro elementais - netikėkite. Kuro elementai – tai ne degalai ir ne variklis. Tai sudėtingi įtaisai, kuriuose vandenilis elektrocheminio proceso metu jungiasi su paduodamu į kuro elementа oro deguonimi, sudarydamas paprasčiausiа vandenį. šios reakcijos metu pagaminama elektros energija, kuri ir naudojama transporto priemonės elektros varikliui sukti. Tad bet kurį kuro elementų technologijа naudojantį automobilį galime drаsiai vadinti elektromobiliu, nes jis neturi vidaus degimo variklio ir nenaudoja naftos produktų energijai gauti.

Prieš dešimtmetį kuro elementų technologija žengė pirmuosius žingsnius, tad visa eksperimentinė įranga užimdavo didesnę dalį transporto priemonės naudingo tūrio. Tačiau mokslininkų ir konstruktorių pastangos leido sukurti tinkamus praktinei eksploatacijai transporto priemonių pavyzdžius ir pradėti labai plataus masto eksperimentus. 2003 metais su Europos Sаjungos parama dešimtyje Vakarų Europos miestų prasidėjo koncerne “DaimlerChrysler“ serijinio miesto autobuso “Mercedes- Benz Citaro“ bazėje sukonstruotų ir pagamintų 30 elektrobusų su kuro elementais eksploatacija. Eksperimentas numatytas dvejų metų, dabar jis sėkmingai artėja prie pabaigos: naujoji švari elektros energijos gaminimo technologija funkcionuoja taip puikiai, kad autobusus eksploatuojantys specialistai, visiškai pagrįstai tikėjęsi iš naujos, dar nepatikrintos technikos įvairių nemalonių pokštų, dabar vadina jа “bauginančiai patikima“. Autoritetingo Vokietijos žurnalo “lastauto omnibus“ darbuotojai, apsilankę štutgarto Tramvajų bendrovėje, eksploatuojančioje šio didmiesčio visuomeninį transportа, išgirdo būtent tokį įvertinimа. Elektroautobusais važinėjantys vairuotojai ir juos prižiūrintys mechanikai bei elektrikai teigia, jog gedimų būta, bet ne kuro elementų blokuose. Gedo valdymo elektronika, užtrumpindavo įprastinės elektrinės grandinės, teko reguliuoti ir remontuoti kai kuriuos mechanizmus, tačiau pasiuntimo į maršrutа koeficientas per visus metus nenukrito žemiau 90 procentų. Tiksliau būtų pasakyti, kad 55 tūkstančius kilometrų štutgarto gatvėmis taip sėkmingai nuvažiavo du “fuel cell bus“, nes trečiasis dažniausia buvo demonstruojamas specialistams, vežiojamas į parodas, net į aukštаsias mokyklas, norint pademonstruoti studentams “gyvа“ kuro elementais aprūpintа elektrobusа. Tik vairuotojai skundžiasi, jog pradedant važiuoti, “fuell cell bus“ dinamika prastoka, bet įsibėgėjęs elektrobusas neatsilieka nuo dyzelinio ir išvysto iki 80 km/h greitį. Ant “Citaro“ stogo esančiuose balionuose turimo vandenilio pakanka nuvažiuoti 200 kilometrų.

įsitikinę naujos konstrukcijos patikimumu, antraisiais eksperimento metais štutgarto transportininkai gerokai pasunkino elektrobusų eksploatacijos sаlygas: dabar jie dirba dvi pamainas, tad jais važinėja daugiau vairuotojų, skiriasi ir jų vairavimo stilius, pasunkėjo maršrutai (jie ilgesni, daugiau stotelių, įvestas ruožas su 8,5 procentų įkalne). Tačiau unikalieji “Citaro“ kol kas puikiausiai susidoroja su šiais sunkumais, tik ketvirtadaliu – iki 23 kilogramų 100 nuvažiuotų kilometrų – padaugėjo sunaudoto vandenilio. žodžiu, kuro elementų panaudojimas transporto priemonėse pasiteisino, ši technologija jau subrendo plačiam panaudojimui. Ne veltui Kinija taip susidomėjo naujаja technologija, kad nelaukdama eksperimento pabaigos ir specialistų galutinių išvadų bei rekomendacijų, užsisakė 12 tokių autobusų praktiniams bandymams Pekine ir šanchajuje, kur jau įrengta vandenilio degalinė.

Taigi, atrodytų, didesnių kliūčių lyg ir nebėra. Dabar spręstina problema – ne tokio tipo transporto priemonių, o jų aprūpinimo degalais – vandeniliu – infrastruktūros kūrimas. Kol jos nebus, tol svajonė apie automobilius, į aplinkа išmetančius vien tik destiliuotа vandenį, taip ir liks svajone.

Bet nebūkime pernelyg dideli optimistai: ekologiški “Fuell cell bus“ kol kas labai brangūs ir net organizavus serijinę gamybа atpigs nežymiai. Vis dėlto ir tai nėra svarbiausia! Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad visa, kas yra gerai vartotojui, pavyzdžiui, didmiesčio ar kurorto savivaldybei, galinčiai iš esmės sumažinti oro užterštumа jautriose zonose, regiono ar visos valstybės mastu - toli gražu ne taip. Vandenilis – ne vanduo, jo kibiru nepasisemsi, jį reikia gaminti pramoniniu būdu ir tam naudoti elektros energijа. O jа daugiausia gauname degindami kietаjį, dujinį ar skystаjį kurа. Todėl suskaičiavę visas energijos sаnaudas, į aplinkа išmestus teršalus ir prilyginę jas benzino ekvivalentui, pamatome paradoksaliа situacijа: transporto priemonė su kuro elementais teršia aplinkа anglies dvideginiu beveik du kartus daugiau nei automobilis su benzininiu varikliu ir 15 kartų daugiau nei grynа biodyzelinа naudojantis automobilis. Kitaip tariant, jei nesugebėsime švariai (pvz., hidroelektrinėse) pagaminti pakankamo kiekio elektros energijos, reikalingos vandenilio gamybai, tai tik toliau didinsime bendrа aplinkos užteršimа…

"Transporto pasaulis"
Rugpjūtis Nr. 8(56)

"Linava" informuoja

Naujienos

Keliai

Pašykštėję keliams šiandien, rytoj mokėtume keleriopai brangiau

Nauji modeliai

2006–ųJų “FORD TRANSIT“

Patirtis

PIRKSI SKUBėDAMAS – VERKSI PARDUODAMAS

Problemos

REKLAMA ANT AUTOTRAUKINIO GALO – PAVOJINGA AR NAUDINGA?

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

APIE NETEISėTAS RINKLIAVAS NVS šALIų KELIUOSE

Skaitmeniniai tachografai: elektroninių raktų paskirtis ir galimybės

Keleivinis transportas

PASIRODO – GALIMA!

Technika

IVECO pasirinko “AdBlue“ variantа

VANDENILIS – ATEITIES AUTOMOBILIų KURAS?

Vilkiko kabinoje – kaip namie

„SMS paštas internete“ – informacija į kitа pasaulio kraštа per kelias sekundes

Mokymas

įGIJO NAUJų žINIų

Teisė

Vežėjo pareigos krovinį lydinčių dokumentų atžvilgiu

Konsultacijos

KONSULTUOJA VALSTYBINė MOKESčIų INSPEKCIJA Dėl Pridėtinės vertės mokesčio

Verslo etika

KLAUSYTI nelygu GIRDėTI

Muziejus

ATSARGIAI, FANTOMAS!

“GYROBUS“ - NEPASITEISINUSI IDėJA