Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams

Muitinė

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimu Nr. 694 Dėl Importuotojų ir eksportuotojų registro reorganizavimo į Muitinės prievolininkų registrа ir muitinės prievolininkų registro nuostatų patvirtinimo (įsigaliojo 2005-06-29, žin., 2005, Nr. 79-2862) nutarta nuo 2005-07-01 reorganizuoti Importuotojų ir eksportuotojų registrа į Muitinės prievolininkų registrа bei patvirtinti Muitinės prievolininkų registro nuostatus.

Perkėlus duomenis į Muitinės prievolininkų registrа, fiziniams ir juridiniams asmenims galioja suteikti identifikaciniai numeriai. Muitinės prievolininkų registro objektai:

• asmenys, kuriems suteikta teisė atstovauti kitiems asmenims pateikiant muitinės deklaracijas Lietuvos Respublikos muitinės įstaigose;

• Europos Sаjungos valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse įregistruoti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, teisės aktų nustatyta tvarka vykdantys Lietuvos Respublikoje veiklа, susijusiа su prekių importu ir (arba) eksportu;

• fiziniai asmenys (keleiviai), kai jų gabenami daiktai (prekės) teisės aktų nustatyta tvarka turi būti deklaruojami raštu, pateikiant bendrаjį administracinį dokumentа;

• Europos Sаjungos valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse registruoti asmenys, kurie Lietuvos Respublikoje įforminamose tranzito deklaracijose nurodomi kaip muitinio tranzito procedūros vykdytojai.

Asmuo registre registruojamas vienа kartа, kai pirmа kartа pateikia muitinės deklaracijа. Registruojamam registre asmeniui Muitinės departamento nustatyta tvarka suteikiamas asmens identifikavimo kodas registre.

įregistravimas įsigalioja, kai asmens registravimo duomenys įrašomi į registro centrinę duomenų bazę ir jam suteikiamas identifikavimo kodas. Asmuo, praėjus 2 darbo dienoms nuo asmens identifikavimo kodo suteikimo, turi teisę kreiptis raštu į teritorinę muitinę, kurios veiklos zonai jis priklauso, ir gauti registravimo pažymėjimа.

***

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-06-14 įsakymu Nr. 1B-420 Dėl Muitinės departamento direktoriaus 2004-04-14 įsakymo Nr. 1B-340 „Dėl privalomosios tarifinės informacijos išdavimo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo (įsigalios 2005-09-01, žin., 2005, Nr. 77-2809) nauja redakcija išdėstyta ir patvirtinta Privalomosios tarifinės informacijos išdavimo instrukcija. Ji reglamentuoja privalomosios tarifinės informacijos (PTI) išdavimo tvarkа, taikomа Lietuvos Respublikos asmenų arba kitų Europos Sаjungos valstybių narių asmenų, pageidaujančių naudoti jiems Lietuvos Respublikoje išduotа PTI deklaruojant prekes muitinei, pateiktų prekių pavyzdžių tarifiniam klasifikavimui muitinės naudojamose nomenklatūrose nustatyti ir oficialiai patvirtinti.

Prašymus išduoti privalomаjа tarifinę informacijа pareiškėjas turi pateikti raštu Muitinės departamento Tarifų skyriui, užpildydamas Reglamento Nr. 2454/93 1B priede pateikto pavyzdžio blankа. Jeigu prašymo blanke nepakanka vietos pareiškėjo turimai informacijai pateikti, ji turi būti išdėstyta prie prašymo pridėtuose lapuose.

Prašymus gali pateikti Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys, taip pat bet kurios kitos valstybės narės juridiniai ir fiziniai asmenys, pageidaujantys naudoti Lietuvos Respublikoje jiems išduotа PTI deklaruojant prekes muitinei.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimu Nr. 692 (įsigaliojo 2005-06-29, žin., 2005, Nr. 79-2860) patvirtinta Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija. Nustatyta, kad strategija įgyvendinama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Europos Sаjungos fondų, taip pat kitų finansavimo šaltinių lėšomis.

Strategijoje pažymima, kad viena iš svarbiausių naujų Europos Sаjungos ir Lietuvos transporto politikos krypčių - stiprinti skirtingų transporto rūšių sаveikа. Keleivių vežimo srityje - „vieno bilieto“ (kai su vienu bilietu galima pagal poreikius naudotis įvairių rūšių transporto paslaugomis) koncepcijos diegimas. Krovinių vežimo srityje daug dėmesio skiriama intermodaliniams transportavimo procesams ir technologijoms. Plėtojant intermodalinį transportа, labai svarbu steigti modernius logistikos centrus - „krovinių kaimelius“ arba tiesiog transporto centrus ir integruoti juos į Europos žemyne bei Baltijos jūros regione kuriamа transporto centrų tinklа.

šalia bendrų transporto politikos priemonių, šioje strategijoje pateiktos ir atskirų transporto rūšių plėtros priemonės, numatytos konkretiems laikotarpiams: iki 2006 m., iki 2013 m. ir iki 2025 m. Iki 2025 m. Lietuvoje turi būti sukurta moderni ir subalansuota multimodalinė transporto sistema, savo techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti ES valstybių senbuvių lygiui.

Strategijoje išskirtos dabartinio Lietuvos transporto sektoriaus stiprybės ir silpnybės. Stiprybės:

palanki tranzitui geografinė šalies padėtis (šalies teritorijа kerta du pripažinti kontinentinės svarbos transporto koridoriai);

• neužšаlantis Klaipėdos jūrų uostas, turintis modernų konteinerių terminalа ir šiaurinėje dalyje rekonstruotas iki 14 metrų gylio krantines;

• išplėstas automobilių kelių tinklas, labai geros kokybės jų priežiūros ir remonto sistema;

• geri politiniai ir ekonominiai santykiai su kaimyninėmis šalimis;

• iš esmės baigtas transporto sektoriaus komercinių struktūrų privatizavimas;

• kvalifikuotas transporto sektoriaus mokslinis potencialas (Lietuvos mokslininkai vis dažniau kviečiami prisidėti prie tarptautinių programų ir projektų rengimo);

• aukštas automobilizacijos lygis;

• palyginti didelis turizmo potencialas ir kt.

Nurodytos tokios transporto sektoriaus silpnybės:

• fiziškai susidėvėjusi geležinkelio infrastruktūra, pasenęs geležinkelio riedmenų parkas, nepakankamai išplėstas elektrifikuotų geležinkelio linijų tinklas;

• geležinkelio transporto priklausomybė nuo Rusijos Federacijos krovinių tranzito politikos;

• Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūra nepritaikyta keleiviams aptarnauti;

• prastas susisiekimas automobilių keliais ir geležinkeliais per Lenkijа su kitomis Europos Sаjungos valstybėmis;

• nesukurti teisiniai ir organizaciniai pagrindai intermodaliniam transportui skatinti, neparengta teisinė bazė, reglamentuojanti transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros mechanizmа taikant privataus ir viešojo kapitalo partnerystės principus;

• didelis kelių transporto, ypač lengvųjų automobilių, avaringumas;

• Klaipėdos jūrų uoste nepakankamos konteinerių terminalų galimybės (negalima priimti 3-4 kartos konteinerių vežimo laivų);

• nepakankamai veiksminga Klaipėdos jūrų uosto ir Lietuvos geležinkelių tinklo sаveika, nepakankamai išplėstas geležinkelių tinklas uoste;

• neišplėtotas vidaus vandenų transportas: nebeatitinka dabarties reikalavimų vidaus vandenų uostai, pasenę laivai ir kt.

Strategijoje nurodomos tokios svarbiausios bendrosios Lietuvos transporto politikos kryptys:

• transporto infrastruktūros plėtra;

• intermodalinio transporto plėtra;

• informacinių technologijų ir intelektinių transporto sistemų plėtra;

• transporto plėtra ir aplinkosauga;

• eismo saugos gerinimas kelių transporte;

• transporto infrastruktūros įrenginių, krovinių ir keleivių apsauga;

• administracinių gebėjimų stiprinimas.

Strategijos nuostatų įgyvendinimа organizuojanti ir koordinuojanti institucija yra Susisiekimo ministerija. Kaip rodo atliktos prognozės, krovinių vežimo apimtis 2020 m., palyginti su 2004 m., Lietuvoje turėtų padidėti beveik dvigubai - iki 198,53 mln. t (pagal pagrindinį BVP didėjimo scenarijų). Pagal optimistinį scenarijų krovinių vežimo apimtis turėtų padidėti iki 234,07 mln. t, o pagal pesimistinį - tik iki 140,03 mln. t.

***

Vidaus reikalų ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. 1V-195 Dėl vidaus reikalų ministro 2002-12-19 įsakymo Nr. 588 „Dėl Vairuotojo pažymėjimų išdavimo ir keitimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (įsigaliojo 2005-07-01, žin., 2005, Nr. 80-2916) nustatyta, kad prašymus išduoti (pakeisti) vairuotojo pažymėjimа priima ir nagrinėja, vairuotojo pažymėjimus išduoda ir keičia Lietuvos policijos generalinio komisaro paskirtos policijos įstaigos pagal asmens, pateikusio prašymа išduoti ar pakeisti vairuotojo pažymėjimа, gyvenamаjа, darbo arba mokymosi vietа.

Minėtu įsakymu panaikinta Vairuotojo pažymėjimų išdavimo ir keitimo taisyklių nuostata, kuria remiantis vairuotojo pažymėjimai, išduoti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2000-04-01, galioja tik iki 2005-12-31, o Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims iki 1990-03-11 buvusios Sovietų Sаjungos respublikose išduoti vairuotojo pažymėjimai galioja iki 2003-12-31.

Policijos padalinio įgaliotas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, prieš teikdamas Asmens dokumentų išrašymo centrui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (ADIC) užsakymа išrašyti vairuotojo pažymėjimа (prieš įgaliotam valstybės tarnautojui priimant sprendimа išduoti, pakeisti vairuotojo pažymėjimа), atlieka pareiškėjo duomenų patikrinimа ieškomų asmenų, išduotų, prarastų ir sulaikytų vairuotojo pažymėjimų ir kelių eismo taisyklių pažeidimų duomenų bazėse. Jei nustatoma, kad asmens prašyme įrašyti duomenys yra melagingi ar nesutampa su Lietuvos Respublikos gyventojų registre tvarkomais duomenimis ar jo duomenys neįrašyti į šį registrа, prašymas nepriimamas.

Pareiškėjams, iš kurių pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu 1 metų terminui, o šios teisės atėmimo laikas baigėsi, vairuotojo pažymėjimai grаžinami pateikus taisyklėse nurodytus dokumentus. Jei teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 1 metams ar ilgesniam laikui, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui, vairuotojo pažymėjimai grаžinami nustatyta tvarka išlaikius kvalifikacinius egzaminus ir pateikus taisyklėse nurodytus dokumentus. Pareiškėjams, iš kurių pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo, padaryto esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, o šios teisės atėmimo laikas baigėsi, vairuotojo pažymėjimai grаžinami pateikus galiojančiа medicininės atestacijos pažymа, kad pareiškėjas neserga priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų ligomis bei galiojantį sveikatos žinių pažymėjimа, kad pareiškėjas išklausė paskaitų kursа apie alkoholio ir narkotikų žalа žmogaus sveikatai.

Asmuo, kuris turi Europos Sаjungos valstybės narės išduotа vairuotojo pažymėjimа ir kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, gali prašyti, kad jo vairuotojo pažymėjimas būtų pakeistas į atitinkamа Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimа. Tokiam asmeniui išduoti vairuotojo pažymėjimа vietoj prarastojo (pavogto) valstybės narės vairuotojo pažymėjimo galima tik remiantis gauta informacija iš ankstesnį vairuotojo pažymėjimа išdavusios valstybės narės kompetentingos institucijos.

***

Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2005-06-10 įsakymu Nr. 2B-184 (įsigaliojo 2005-07-01, žin., 2005, Nr. 80-2929) patvirtinti Skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių personalizavimo ir apskaitos informacinės sistemos „Skaitis“ nuostatai. Jie reglamentuoja šios informacinės sistemos paskirtį, jos valdytojus ir tvarkytojus, nustato duomenų teikėjus ir gavėjus, gaunamų bei sukuriamų duomenų kompiuterizuotа tvarkymа, informacinės sistemos „Skaitis“ tvarkymа, reorganizavimа, likvidavimа ir kitus su informacine sistema „Skaitis“ sukūrimu susijusius klausimus. Informacinės sistemos „Skaitis“ steigėjas bei valdytojas yra Valstybinė kelių transporto inspekcija.

Informacinės sistemos „Skaitis“ sukūrimo tikslai yra šie:

• realizuojant Europos Sаjungos reglamentuose numatytas modernias vairuotojų darbo ir poilsio režimo kontrolės priemones, užtikrinti geresnę keleivinio bei krovininio kelių transporto vairuotojų darbo ir poilsio režimo laikymosi kontrolę, užkirsti keliа galimiems sukčiavimo atvejams (galimybei fiziniam asmeniui turėti daugiau nei vienа galiojančiа to paties tipo kortelę, sudaryti vienodas ir pa

lankias konkurencijos sаlygas laisvam ir saugiam keleivių bei krovinių vežimui ir padėti užtikrinti kelių eismo saugumа);

• kokybiškai ir operatyviai aptarnauti fizinius bei juridinius asmenis, pageidaujančius gauti kortelę;

• kaupti duomenis apie išduotas korteles ir jų būklę bei šiuos duomenis teikti Lietuvos Respublikos ir Europos Sаjungos šalių kompetentingoms institucijoms;

• užtikrinti reikiamų ataskaitų formavimа ir jų teikimа Lietuvos Respublikos ir Europos Sаjungos šalių kompetentingoms institucijoms;

• užtikrinti Europos Sаjungos reglamentuose numatytų tachografų sistemos saugumo reikalavimų laikymаsi;

• maksimaliai išnaudoti modernių technologijų teikiamas galimybes.

***

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-20 nutarimu Nr. 675 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-15 nutarimo Nr. 1458 "Dėl valstybės rinkliavos objektų sаrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grаžinimo taisyklių patvirtinimo“ papildymo (įsigaliojo 2005-06-24, žin., 2005, Nr. 78-2828) nustatytos tokios valstybės rinkliavos:

• už skaitmeniniuose tachografuose naudojamos identifikavimo kortelės (vairuotojo kortelės, įmonės kortelės, dirbtuvės kortelės ar kontrolės kortelės) išdavimа, pakeitimа, atnaujinimа - 170 Lt;

• už leidimo, suteikiančio teisę įmonei atlikti tachografų techninę priežiūrа ir remontа, išdavimа - 380 Lt;

• už leidimo, suteikiančio teisę įmonei atlikti tachografų techninę priežiūrа ir remontа, dublikato išdavimа - 30 Lt.

„Valstybės žinių“ 2005 m. Nr. 77, 78, 79 paskelbti 1957 m. Europos Sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) A ir B techninių priedų pakeitimai (2005 m. redakcija), įsigalioję nuo 2005-01-01. Dokumentas gana didelės apimties, tačiau pažymėtina tai, kad konvencija papildyta nauju skyriumi - „Saugos nuotatos“. šiame skyriuje nustatyta, kad siuntėjai, vežėjai ir gavėjai turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su kompetentingomis institucijomis keičiantis informacija apie grėsmes, atitinkamų saugos priemonių taikymа ir reagavimа į incidentus, turinčius įtakos saugai. Visi asmenys, dalyvaujantys pavojingų krovinių vežime, atsižvelgiant į jų pareigas, turi laikytis čia nurodytų pavojingų krovinių vežimo saugos reikalavimų.

Sauga šiame dokumente reiškia atsargumo priemones, taikomas siekiant iki minimumo sumažinti vagystes arba netinkamа pavojingų krovinių panaudojimа, dėl ko gali kilti pavojus žmonėms, turtui ar aplinkai. Supratimo apie saugа mokymas turi apimti saugos rizikos pobūdį, saugos rizikos atpažinimа, šios rizikos sumažinimа bei veiksmus, kurių būtina imtis, jei saugos nesilaikoma. Jis turi apimti supratimа apie saugos planus (atitinkamais atvejais), atitinkantį kiekvieno atsakomybę bei pareigas ir jų vaidmenį įgyvendinant saugos planus.

Pavojingi kroviniai turi būti siūlomi vežti tik tiems vežėjams, kurie tinkamu būdu identifikuoti. Kiekvienas pavojingus krovinius vežančios transporto priemonės ekipažo narys vežimo metu turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentа su nuotrauka.

Laikinojo saugojimo terminalų teritorijoje, laikinojo saugojimo vietose, transporto priemonių stovėjimo vietose, inkarа nuleidusio laivo stovėjimo vietoje ir paskirstymo stotyse esančios zonos, naudojamos laikinam vežamų pavojingų krovinių sandėliavimui, turi būti tinkamai saugomos, gerai apšviestos ir, kai tai įmanoma ir būtina, neprieinamos pašaliniams asmenims.

Gabenant ypač pavojingus krovinius, turi būti naudojami įtaisai, įranga ar sistemos, padedančios išvengti transporto priemonės, vežančios ypač pavojingus krovinius, ar šių krovinių vagystės, be to, turi būti imtasi priemonių, kad šie įtaisai, įranga ar sistemos visada veiktų ir būtų paruoštos naudoti. Ypač pavojingi kroviniai - tai kroviniai, kurie gali būti panaudoti ne pagal paskirtį, o terorizmo tikslais, ir dėl kurių gali kilti rimtas pavojus (būti aukų ar masinių sugriovimų).

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 32, 33(1), 44, 66, 67, 68, 95, 117 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (įsigaliojo 2005-06-30, žin., 2005, Nr. 81-2944) pakeista pastato (statinio) esminio pagerinimo sаvoka (suderinta su Pelno mokesčio įstatyme nurodyta analogiška sаvoka). Nuo šiol pastato (statinio) esminiu pagerinimu laikomi statybos darbai, kurie pailgina pastato ar statinio naudingo tarnavimo laikа arba pagerina jo naudingаsias savybes (iki šiol pastato (statinio) esminiu pagerinimu buvo laikomi statybos darbai, kurių vertė viršija 50 proc. pastato (statinio) vertės iki darbų atlikimo).

Apmokestinamasis asmuo, kuris parduoda ar kitaip perduoda nekilnojamаjį pagal prigimtį daiktа PVM mokėtojui PVM įstatymo 4 str. 2 d. nustatytomis sаlygomis (pavyzdžiui, parduoda pagal lizingo sutartį), gali pasirinkti skaičiuoti PVM už šį daiktа, jeigu jį įgyjant jo tiekėjas už jį skaičiavo PVM, arba neskaičiuoti PVM, jeigu jį įsigyjant jo tiekėjas už jį PVM neskaičiavo, neatsižvelgiant į tai, ar buvo deklaruotas 24 mėn. pasirinkimas skaičiuoti PVM.

Kitos valstybės narės PVM mokėtojui, esančiam neatsiskleidusiu tarpininku trikampėje prekyboje, už kitoje valstybėje narėje įsigytas ir į Lietuvа atgabentas prekes, kurios iš karto Lietuvoje patiekiamos Lietuvos PVM mokėtojui, neatsiranda prievolės Lietuvoje apskaičiuoti pardavimo PVM, neatsižvelgiant į tai, ar minėtas kitos valstybės narės PVM mokėtojas turi Lietuvoje padalinį ar ne (iki šiol - tokios nuostatos buvo taikomos tik neturinčiam Lietuvoje padalinio kitos valstybės narės PVM mokėtojui).

PVM įstatymo 95 str. nuostatos dėl prievolės pirkėjui apskaičiuoti įsigytų prekių ir paslaugų pardavimo PVM taikomos tuomet, kai prekės ir paslaugos įsigyjamos iš užsienio apmokestinamųjų asmenų, kurie nėra įsikūrę Lietuvoje, t. y. šalies teritorijoje neturi buveinės (nesvarbu, kad jie gali būti įsiregistravę Lietuvoje PVM mokėtojais), o tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurių tiekimo (teikimo) vieta yra Lietuva (iki šiol įsigaliojimo galiojo PVM įstatymo nuostata, pagal kuriа prievolė pirkėjui apskaičiuoti įsigytų prekių ir paslaugų pardavimo PVM buvo taikoma tuomet, kai prekės ir paslaugos buvo įsigyjamos iš užsienio apmokestinamųjų asmenų, kurie nebuvo Lietuvoje įsiregistravę PVM mokėtojais). Paslaugų (prekių) pirkėjas, jeigu jis yra PVM mokėtojas, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetа PVM už jam užsienio apmokestinamojo asmens šalies teritorijoje teikiamas (tiekiamas):

• atstovavimo (agento) paslaugas;

• prekių vežimo tarp valstybių narių paslaugas, taip pat atstovavimo (agento) paslaugas įsigyjant ar teikiant prekių vežimo tarp valstybių narių paslaugas;

• papildomas prekių vežimo tarp valstybių narių paslaugas, taip pat atstovavimo (agento) paslaugas įsigyjant ar tei

kiant papildomas prekių vežimo tarp valstybių narių paslaugas ir kt.

***

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2005-06-17 įsakymu Nr. VA-54 Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004-12-07 įsakymo Nr. VA-186 „Dėl mokesčio permokos (skirtumo) grаžinimo (įskaitymo)“ pakeitimo (įsigaliojo 2005-06-29, žin., 2005, Nr. 79-2884) nustatyta, kad be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo mokesčio permoka gali būti grаžinama, kai mokesčio apskaičiavimo dokumente ir jo užpildymo taisyklėse numatytas prašymas grаžinti mokesčio apskaičiavimo dokumente apskaičiuotа permokа. Kai mokesčio apskaičiavimo dokumente mokesčio permokos gavėju nurodomas kitas asmuo, mokesčių administratorius, esant reikalui, gali paprašyti mokesčių mokėtojа pateikti dokumentus, patvirtinančius kito asmens teisę gauti mokesčio permokа.

Vietos mokesčių administratorius per MAį numatytа permokos (skirtumo) grаžinimo (įskaitymo) 30 kalendorinių dienų terminа, kuris skaičiuojamas nuo prašymo gavimo, o PVM permokos (skirtumo) grаžinimo (įskaitymo) atveju - nuo pareikalautų dokumentų gavimo dienos, privalo patikrinti, ar mokesčių mokėtojas neturi mokestinių nepriemokų, parengti ir išsiųsti teritorinei muitinei paklausimа, ar mokesčių mokėtojas neturi muitinės administruojamų mokesčių nepriemokos, priimti sprendimа įskaityti (neįskaityti) ir / ar grаžinti (negrаžinti) mokesčio permokа (skirtumа) bei atlikti kitus nurodytus veiksmus.

Jeigu kita apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atlieka mokesčių mokėtojo patikrinimа, tai mokesčio permoka (skirtumas) mokesčių mokėtojui turi būti grаžinta tais pačiais taisyklių 46 punkte nurodytais terminais (per 20 kalendorinių dienų po mokesčių administratoriaus pažymos ar sprendimo dėl patikrinimo akto įteikimo mokesčių mokėtojui dienos). Jeigu po mokesčių mokėtojo patikrinimo kita apskrities valstybinė mokesčių inspekcija mokesčio permokа grаžina vietos mokesčių administratoriui, tai grаžinamoji suma į vietos mokesčių administratoriaus nurodytа biudžeto pajamų surenkamаjа sаskaitа turi būti pervesta per 5 darbo dienas po sprendimo dėl patikrinimo akto ar patikrinimo pažymos įteikimo mokesčių mokėtojui dienos.

Reda ALEKSYNAITė

"Vežėjų žinios"
Rugpjūtis Nr. 15(99)

"Linava" informuoja

Naujienos

"Linavos" mokymo centras

Planuojami mokymo kursai ir seminarai

VKTI informuoja

Skaitmeninių tachografų sistemoje naudojamų Lietuvos elektroninių raktų sertifikavimas

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams