Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

PNEUMATINIų STABDžIų EPOPėJA

Liucijus SUSLAVIčIUS

XX amžiaus pradžioje primityvias išorines trinkeles pakeitė stabdžių būgnai su vidinėmis trinkelėmis, medis užleido vietа kitoms, specialiai sukurtoms medžiagoms, atsparesnėms trinčiai ir temperatūros pokyčiams. Bet esminis principas – tiesioginis stabdžio paminos ir stabdžių mechanizmų mechaninis ryšys - išliko. Pirmaisiais pionieriškais laikais, kai sunkvežimis riedėjo vos greičiau už vežimа, tokių stabdžių pakako. Sunkvežimių kraulumui ir greičiams sulig kiekvienu nauju modeliu didėjant, tokie mechaniniais vadinami stabdžiai jau ėmė kelti pavojų vis intensyvesniam eismui. Gerai įsibėgėjus, vairuotojo kojos jėgos nebepakakdavo automobiliui saugiai sustabdyti. Todėl, be koja valdomų stabdžių, būtinai montuodavo rankinį stabdį, kuris leisdavo vairuotojui ekstremaliomis situacijomis paprasčiausiai užblokuoti ratus, padidinant stabdymo efektyvumа.

Tam tikrа laikа to užteko, tačiau pradėjus plačiau naudoti priekabas, mechaniniai stabdžiai visai nebegalėjo susidoroti su įsibėgėjusio autotraukinio mase. Todėl sunkvežimių priekabose, kaip geležinkelio vagonuose, imta rengti stabdininko būdeles, o priekabose montuoti jo valdomas mechanines stabdžių sistemas. Sunkvežimio vairuotojui pradėjus stabdyti, priekabos priekyje sėdintis stabdininkas iš visų jėgų imdavo sukti stabdžių mechanizmo rankenа, kad priekaba irgi lėtintų greitį ir nestumtų vilkiko pirmyn.

Be abejo, konstruktoriai žinojo, kad vairuotojo jėgos dažnai nepakanka reikiamai stabdymo jėgai pasiekti, tad ilgainiui atsirado vakuuminiai stabdžių stiprintuvai, tarp kurių labiausiai išplito „Dewandre“ sistemos mechanizmai. Vakuuminio stiprintuvo jėgos cilindre oro praretėjimas atsirasdavo variklio įsiurbimo kolektoriaus dėka: vairuotojui paspaudus stabdžio pedalа, jis ne tik paveikdavo mechaninės stabdžių sistemos svirtis ir stabdžių trinkeles, bet ir atidarydavo oro vožtuvа. Iš aplinkos į cilindrа įsiveržęs oras spausdavo jėgos cilindro stūmoklį, šis – su stabdžių svirtimis sujungtа štokа, taip padidindamas stabdžius veikiančiа jėgа.

Esminis persilaužimas, konstruojant stabdžių sistemas sunkiasvoriams automobiliams, įvyko 1923 metais, Vokietijos firmai „Knorr“ patentavus (Vokietijos patento numeris DRP 383990) „Keturių ratų suspausto oro stabdžius sunkvežimiams“. šis neabejotinai revoliucingas 1905 metais Berlyne Georgo Knorro įkurtos specializuotos firmos inžinierių išradimas, aišku, patobulintas, tebenaudojamas iki šių dienų.

Kai pagalvoji, “Knorr“ išradimas atrodo nesudėtingas: variklio sukamas kompresorius suspaudžia orа iki 5 barų ir per oro slėgį palaikantį reduktorių pripildo stabdžių sistemos resiverius. Stabdydamas stabdžio pedalu vairuotojas atidaro pneumosistemos vožtuvа ir suspaustas oras vamzdeliais pasiekia ratų stabdžių mechanizmų jėgos cilindrus. Slėgio veikiami cilindrų štokai per svirteles pasuka ratų stabdžių mechanizmų kumštelius, išskečiančius ir prispaudžiančius prie stabdžių būgnų trinkeles. Tuo pat metu atidirbęs oras iš priekabos stabdžių sistemos išleidžiamas, o suspaustas oras iš priekabos resiverio pastumia į kitа padėtį dviejų kamerų stabdžių cilindrų stūmoklius ir priekabos ratų stabdžių trinkelės prisispaudžia prie būgnų. Taip konstruktoriams pavyko išspręsti svarbiа saugumo problemа – priekabai dėl kokių nors priežasčių atitrūkus nuo vilkiko, ji automatiškai sustabdoma. „Knorr“ sistemos pneumatiniai stabdžiai neįtikėtinai greit paplito pasaulyje ir tapo visų sunkiasvorių automobilių standartine įranga. Mechaniniai ir juos pakeitę hidrauliniai stabdžiai liko lengvesnių klasių sunkvežimiams. Tolimesniam pneumatinių stabdžių plitimui trukdė įgimta jų yda – pirmosios kartos “Knorr“ stabdžiai veikė labai kietai: paspaudus stabdžio pedalа, dozuoti stabdymo jėgos vairuotojas negalėjo, buvo stabdoma visa jėga. Tik po ilgų ir toli gražu ne visada sėkmingų paieškų 1935 metais “Knorr“ inžinieriams pavyko pagaliau rasti sprendimа, kaip suderinti pedalo eigа ir ratų stabdymo jėgа.

Antrojo pasaulinio karo metais stabdžių sistemų tobulinimas sustojo ir tik šeštojo dešimtmečio pradžioje konstruktoriai vėl pradžiugino vairuotojus. Gamyboje pasirodė stabdymo jėgа priklausomai nuo apkrovimo automatiškai keičianti pneumatinė stabdžių sistema, dar žinoma ALB trumpiniu. į stabdžių pneumosistemа konstruktoriai įmontavo papildomа vožtuvа, reguliuojantį slėgį sistemoje priklausomai nuo atstumo tarp tilto ir rėmo. O šis priklauso nuo krovinio svorio. Jam keičiantis, ALB vožtuvа su rėmu jungianti svirtelė keičia per vožtuvа į stabdžių cilindrus tekančio oro slėgį ir kartu – stabdymo jėgа. Dar po kelerių metų pradedamos naudoti gerokai saugesnės dviejų kontūrų pneumatinės stabdžių sistemos. Aštuntajame dešimtmetyje nepaprastai išaugus krovinių vežimui autotraukiniais, standartizuojami vilkikų ir puspriekabių bei priekabų pneumosistemų sujungimo mazgai, tai palengvino vilkikų ir puspriekabių keitimа.

Tuo pat metu tokie stabdžių sistemų tiekėjai kaip „Bosch“, „Knorr“, „Wabco“ intensyviai kūrė pneumatines stabdžių sistemas su ABS. Tai būta itin sudėtingo techninio uždavinio. Tik praėjus 10-čiai metų nuo darbų pradžios, 1981 metais „Wabco“ pagaliau pasiūlo serijinę pneumatinę stabdžių sistemа sunkvežimiams su ABS. Netrukus savo variantus ima gaminti ir kitos firmos. Taip pagaliau pavyko sujungti pneumatikа ir elektronikа.

Tačiau konstruktorių laukia naujas iššūkis – pneumatiniai diskiniai stabdžiai! Iš pradžių oras atrodė netinkamas „darbinis kūnas“ tokioms sistemoms, tad kaip pereinamasis sprendimas sukuriamos ir gaminamos kombinuotos pneumohidraulinės stabdžių sistemos - stabdžių diskus suspaudžia hidrocilindrai, bet jiems reikiamа jėgа perduoda suspaustas oras. Tik 1987 metais „Knorr“ po maždaug 20 metų trukusių darbų pristato vien pneumatinę stabdžių sistemа su diskiniais stabdžiais, o RVI pirmasis tarp gamintojų šiа sistemа serijomis pradeda montuoti magistralinių vilkikų priekiniame tilte. Dar po devynerių metų, 1996-aisiais, Hanoverio automobilių parodoje debiutuoja vilkikas „Mercedes-Benz“, turintis pneumatiškai valdomus abiejų tiltų diskinius stabdžius.

Ateina dar efektyvesnių, dar greičiau reaguojančių elektroninių-pneumatinių stabdžių sistemų laikas, bet tai jau kito mūsų žurnalo skyriaus, pasakojančio apie technikos naujoves, tema.

"Transporto pasaulis"
Liepa Nr. 7 (55)

"Linava" informuoja

Naujienos

Aktualijos

Greitam susisiekimui – ir mobilusis ryšys

Skaitmeniniai tachografai: projekto gyvendinimas Lietuvoje vertintas palankiai

Sustiprinta transporto priemonių kontrolė Lietuvos keliuose

UAB „LINAVOS“ servisas: kuro projektas Lenkijoje vežėjų akimis

Dilerių naujienos

Naujos kartos puspriekabės

Padangos

„Bandag“ – padangų restauravimo lyderis

Patirtis

Pirksi skubėdamas - verksi parduodamas

Poleminės pastabos

Lietuvos vežėjų klubas: techninės apžiūros specialistų žvilgsniu

Psichologija

Derybų menas

Servisas

Kodėl genda turbokompresoriai?

Sveikiname!

AUTOVERSLAS: DEšIMTIES METų KELIAS į LYDERIUS

Su SOMMER patikimai ir saugiai

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Žinotina

KAS IšRADO RATА ?

Svarbiausia – keleivių saugumas

Keleivinis transportas

SETRų TURAS PO BALTIJOS šALIS

Technika

INTERNETAS VERžIASI PER LANGА

TRYS LITRAI – NE PER DAUG!

„THERMO KING“ SIūLO ALTERNATYVА

Teisė

Darbo kodekso pakeitimai

Muziejus

PNEUMATINIų STABDžIų EPOPėJA