Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Darbo kodekso pakeitimai

2005 m. gegužės 28 d. įsigaliojo Darbo kodekso 3, 4, 14, 22, 29, 36, 47, 52, 62, 67, 77, 78, 79, 84, 85, 88, 92, 95, 98, 99, 101, 107, 108, 109, 114, 120, 127, 129, 130, 132, 134, 138, 140, 141, 144, 145, 146, 147, 149, 151, 152, 161, 166, 168, 177, 183, 225, 235, 285, 286, 288, 293, 295, 297, 302 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei XIX skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymas (žr. žin., 2005, Nr. 67-2400). šiuo įstatymu siekta sudaryti sаlygas eilės Europos Sаjungos direktyvų įgyvendinimui (pavyzdžiui, dėl darbo laiko organizavimo, darbuotojų informavimo bei konsultavimo ir kt.) bei pašalinti kai kuriuos teisės aktų netikslumus ir prieštaravimus, išryškėjusius iki šio Darbo kodekso pakeitimo priėmimo. Taip pat pagerinta darbuotojų padėtis susidarius tam tikroms situacijoms, darbdavys įpareigotas pasirašytinai supažindinti darbuotojа su dokumentais, kuriuose nustatomos darbo sаlygos ir pan.

Detaliau aptarsime šiuo Darbo kodekso pakeitimu įteisintas naujoves, kurias reikėtų žinoti tiek darbdaviams, tiek ir darbuotojams.

Minimalus darbo užmokestis

įstatymo pakeitimu nustatyta, kad minimaliojo darbo užmokesčio dydžio keitimas bei tvirtinimas yra Vyriausybės kompetencijos klausimas. Iki šiol galiojusi Darbo kodekso 4 str. redakcija numatė, kad minimalųjį darbo užmokesčio dydį nustato įstatymai, nors Darbo kodekso 187 str. taip pat buvo nustatyta, kad minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliаjа mėnesinę algа nustato Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu. Tačiau šiuo darbo kodekso pakeitimu taip pat nustatyta, kad Vyriausybė negali priimti norminių teisės aktų, pabloginančių darbuotojų padėtį, palyginti su padėtimi, kuriа nustato Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai. Kitų valstybės ir savivaldybių institucijų norminių teisės aktų nuostatos, pabloginančios darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kuriа nustato šis kodeksas ir kiti darbo įstatymai, negalioja. Darbdavių padėties gerinimo ar bloginimo atvejų Darbo kodeksas atskirai nereglamentuoja.

Darbuotojų teisė į informacijа ir teisių gynimа

Darbuotojų atstovais pagal Darbo kodekso 19 bei 21 str. laikomos profesinės sаjungos bei darbo tarybos. Galiojantis įstatymas suteikia tokiems darbuotojų atstovams kai kurias teises, susijusias su darbuotojų teisių gynimu bei darbuotojų teise į informacijа, susijusiа su įmonės veikla. Pakeitus Darbo kodekso 22 str., nustatyta, kad darbuotojų atstovai turi teisę saugoti darbuotojų teises ne tik sudarant ir vykdant įmonės pirkimo – pardavimo, verslo ar jo dalies perleidimo sandorius, koncentruojant rinkos struktūras bei reorganizuojant įmones, bet ir pertvarkant įmones, pavyzdžiui, keičiant individualios įmonės teisinę formа į uždarаjа akcinę bendrovę ar ūkinę bendrijа ir pan. Taip pat pakeista Darbo kodekso 22 str. nuostata, reglamentuojanti darbuotojų atstovų teisę gauti informacijа, susijusiа su įmonės darbuotojų socialine – ekonomine padėtimi bei numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotojų padėtį. Nustatyta, kad tokia informacija pateikiama darbuotojų atstovams žodžiu, tačiau pageidaujant gali būti pateikiama ir rašytine forma.

Aiškiau išdėstyta informacijos teikimo tvarka. Nustatyta, kad darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informacijа darbuotojams ir jų atstovams ir atsako už šios informacijos teisingumа. Darbuotojai ar jų atstovai, pateikę rašytinį įsipareigojimа neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su tokia informacija, kuri yra būtina jų pareigoms atlikti. Neatsižvelgiant į darbuotojų ir jų atstovų buvimo vietа ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimа, jiems draudžiama žinoma tapusiа informacijа, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar jа atskleisti tretiesiems asmenims. Darbdavys gali atsisakyti suteikti informacijа, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, įformindamas atsisakymа raštu. Nesutikdamas su tokiu darbdavio sprendimu, darbuotojas ar darbuotojų atstovas per 1 mėnesį gali kreiptis į teismа.

Priėmimas į darbа

Iš dalies pakeistas konkrečių darbo sutarties sаlygų reglamentavimas Darbo kodekse. Papildžius 95 str. 5 d., nustatyta, kad darbo sutartyje gali būti susitarta, jog darbo sutartį nutraukus dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu, tačiau be svarbios priežasties, darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius 1 darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui bei stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje, jei tokia įmonėje galioja, gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai, tačiau nebloginanti darbuotojo padėties, lyginant su aukščiau nurodytomis sаlygomis.

Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamа dirbti asmenį su jo būsimo darbo sаlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbа. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su šiais dokumentais bei darbo sаlygomis darbuotojas privalo būti supažindintas pasirašytinai, o ne tiesiog darbuotojui pateikiant informacijа apie tai žodžiu ar pateikiant dokumentus perskaityti (pavyzdžiui, pateikiant pasiskaityti darbdavio nustatytа transporto užsakymų, CMR važtaraščių, krovinio sаskaitų ir kitų dokumentų saugojimo įmonėje tvarkа). Vėliau kilus ginčui tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo sаlygų turinio, bus lengviau nustatyti, apie kokias darbo sаlygas ir reikalavimus darbuotojas buvo informuotas priėmimo į darbа metu. Jei darbdavys ir darbuotojas susitaria dėl darbo sutarties sаlygų pakeitimo, pakeitimai turi būti įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose – tiek tame, kurį saugo darbdavys, tiek tame, kuris darbo sutarties sudarymo metu įteikiamas darbuotojui.

Jei įmonėje yra darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, ir atsiranda laisvų darbo vietų nuolatiniam darbui, remiantis Darbo kodekso 109 str. papildymu, darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotа darbo sutartį, apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti, kad jie turėtų tokias pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys.

Darbo sutarties nutraukimas

Iš dalies pakeista darbo sutarties nutraukimo tvarka, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu dėl svarbių aplinkybių, nurodytų Darbo kodekso 127 str. (liga, invalidumas ir kt.). Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotа, taip pat ir terminuotа darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbа, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Darbuotojas turi tokiа pat teisę, jeigu jis jau yra įgijęs teisę į visа senatvės pensijа arba jа gauna. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos.

Kaip žinote, darbdavys taip pat gali nutraukti neterminuotа darbo sutartį dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs nustatyta tvarka. Darbo kodekso 129 str. pakeitimu nustatyta, kad svarbi priežastis atleisti darbuotojа negali būti jo amžius, net tais atvejais, kai darbuotojas jau yra įgijęs teisę į senatvės pensijа arba jа faktiškai gauna. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį tik raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotojа prieš 2 arba 4 mėnesius, priklausomai nuo socialinės grupės, kuriai atleidžiamas darbuotojas priklauso.

Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dienа, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienа privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Darbo kodekso 141 str. pakeitimu nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikа.

Darbo laikas

Yra darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje, arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių. Darbo kodekso 144 str. pakeitimu nustatyta, kad tokių darbuotojų darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų. Iki šiol galiojusioje Darbo kodekso redakcijoje buvo papildomai nustatyta, kad į šį 12 valandų laikа neįskaitoma pertrauka pailsėti ir pavalgyti.

Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbo kodekso 147 str. pakeitimu nustatyta, kad darbuotojams, kurie pagal atliekamа darbo funkcijа savo darbo laikа visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Tokių pareigų sаrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse.

Iš dalies pakeistas suminės darbo laiko apskaitos reglamentavimas. Nustatyta, kad esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dienа (pamainа). Iki šiol galiojusioje Darbo kodekso redakcijoje buvo nustatyta, kad esant suminei darbo laiko apskaitai negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dienа (pamainа), t.y. nuo šiol vidutinė darbo laiko trukmė per savaitę ar pamainа nebėra svarbi, nustatytas griežtesnis reikalavimas – ne daugiau kaip 48 valandos per bet kuriа kalendorinę savaitę ir 12 valandų per bet kuriа darbo dienа (pamainа).

Dėl su viršvalandiniu darbu susijusių klausimų nuo šiol leidžiama susitarti kolektyvinėje darbo sutartyje. įprasta tvarka darbuotojo viršvalandinis darbas per 2 dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus, tačiau kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne daugiau kaip 180 valandų per metus.

Išspręstas klausimas dėl darbo dienų perkėlimo, derinant darbuotojų poilsio laikа su švenčių dienomis. Nustatyta, kad poilsio dienos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti perkeltos Vyriausybės nutarimu, kuris kitoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms būtų rekomendacinio pobūdžio. Bet kuriuo atveju dėl poilsio dienų perkėlimo darbo laikas negali pailgėti.

Atostogos

Iki šiol galiojusioje Darbo kodekso redakcijoje buvo nustatyta, kad kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamа darbа toje darbovietėje, ypatingа darbų pobūdį bei už darbа sаlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sаlygų. Kasmetinių papildomų atostogų suteikimo sаlygas bei trukmę reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-22 nutarimas Nr. 497 Dėl Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sаlygų ir tvarkos patvirtinimo (įsig. 2003-04-26, žr. žin., 2003, Nr. 39-1787). Darbo kodekso 168 str. pakeitimu žodžiai “gali būti“ yra išbraukti iš kodekso teksto, tai reiškia, kad kasmetinės papildomos atostogos turi būti suteikiamos darbuotojams minėto Vyriausybės nutarimo nustatyta tvarka.

Be to, nutrūkus darbo santykiams, darbuotojai nuo šiol turės teisę į kompensacijа už nepanaudotas atostogas ne tik ne daugiau kaip už 3 metus, bet už visas nepanaudotas atostogas.

Išskaitos iš darbo užmokesčio

Pakeisti maksimalių išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai, jie suderinti su galiojančio Civilinio proceso kodekso reikalavimais. Nustatyta, kad iš darbo užmokesčio, neviršijančio minimalios mėnesinės algos, išskaitomų išskaitų dydis negali viršyti 20 proc., o išieškant išlaikymа periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimа ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimа – iki 50 proc. darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio. Darant išskaitas iš darbo užmokesčio, neviršijančio minimalios mėnesinės algos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama 50 procentų išmokėtino darbo užmokesčio.

Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma 70 proc. išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio. Iki šių Darbo kodekso pakeitimų įsigaliojimo buvo nustatyta, kad bendras visų išskaitų iš darbo užmokesčio dydis negali viršyti 50 proc. darbo užmokesčio.

"Transporto pasaulis"
Liepa Nr. 7 (55)

"Linava" informuoja

Naujienos

Aktualijos

Greitam susisiekimui – ir mobilusis ryšys

Skaitmeniniai tachografai: projekto gyvendinimas Lietuvoje vertintas palankiai

Sustiprinta transporto priemonių kontrolė Lietuvos keliuose

UAB „LINAVOS“ servisas: kuro projektas Lenkijoje vežėjų akimis

Dilerių naujienos

Naujos kartos puspriekabės

Padangos

„Bandag“ – padangų restauravimo lyderis

Patirtis

Pirksi skubėdamas - verksi parduodamas

Poleminės pastabos

Lietuvos vežėjų klubas: techninės apžiūros specialistų žvilgsniu

Psichologija

Derybų menas

Servisas

Kodėl genda turbokompresoriai?

Sveikiname!

AUTOVERSLAS: DEšIMTIES METų KELIAS į LYDERIUS

Su SOMMER patikimai ir saugiai

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Žinotina

KAS IšRADO RATА ?

Svarbiausia – keleivių saugumas

Keleivinis transportas

SETRų TURAS PO BALTIJOS šALIS

Technika

INTERNETAS VERžIASI PER LANGА

TRYS LITRAI – NE PER DAUG!

„THERMO KING“ SIūLO ALTERNATYVА

Teisė

Darbo kodekso pakeitimai

Muziejus

PNEUMATINIų STABDžIų EPOPėJA