Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Nelaimingi atsitikimai darbe

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2004 metų pabaigoje Lietuvoje įregistruota 6121 transporto įmonė, o jose dirba 5 proc. visų dirbančiųjų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu. Per 2004 metus transporto įmonėse įvyko 242 nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 209 lengvi, 18 sunkių ir 15 mirtinų įvykių. Valstybinės darbo inspekcijos interneto tinklapyje www.vdi.lt taip pat jau paskelbta informacija apie du 2005 m. gegužės mėnesį įvykusius mirtinus nelaimingus atsitikimus transporto įmonėse, kai žuvo tarptautinių reisų vairuotojai. Atsižvelgiant į šiа informacijа manytume, kad yra reikalinga atkreipti darbdavių dėmesį į jų pareigas įvykus nelaimingam atsitikimui, kadangi už nesaugų darbа bei netinkamа nelaimingų atsitikimų darbe įforminimа darbdavys gali būti baudžiamas pagal galiojančias Baudžiamojo kodekso bet Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas.

Pažymėtina, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais beveik trečdalis visų žuvusiųjų darbe nukentėjo dėl transporto priemonės poveikio. Kita pavojingiausia traumavimo priežastis - žmogaus kritimas iš aukščio, kuris taip pat yra aktualus transporto įmonėms (kraunant krovinius, tentuojant automobilius ir pan.). Analizuojant nelaimingų atsitikimų darbe priežastis 2004 m., pastebėta, kad dažniausiai pasitaikančia kelių eismo įvykių darbo metu priežastimi buvo Kelių eismo taisyklių pažeidimai - nesaugus greitis, nepakankamai atsižvelgiama į oro sаlygas, kelio būklę, automobiliai vairuojami neblaivių vairuotojų ir pan. Valstybinės darbo inspekcijos preliminarioje 2004 m. veiklos ataskaitoje taip pat nurodoma, kad nemažа mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dalį sаlygojo ir netinkamas vidaus transporto naudojimas: eksploatuojant autokrautuvus žuvo 5 darbuotojai, dar 2 buvo sunkiai sužaloti. Pagrindinės klaidos, sаlygojusios nelaimingus atsitikimus eksploatuojant autokrautuvus - nestabiliai ant krautuvo šakių padėtas krovinys, netinkamai pastatytas ir dėl to pajudėjęs niekieno nevaldomas krautuvas, nemokyto tam darbui personalo veiksmai ir kt.

Visus teisės aktus, susijusius su nelaimingų atsitikimų darbe tyrimu bei apskaita, galite rasti minėtame Valstybinės darbo inspekcijos interneto tinklapyje www.vdi.lt arba Lietuvos Respublikos Seimo interneto tinklapyje, adresu www.lrs.lt. žemiau skaitytojams pabandysime priminti pagrindines šių teisės aktų nuostatas, susijusias su pranešimais apie nelaimingus atsitikimus darbe bei jų tyrimu, žinotinas darbdaviams ir kitiems specialistams, atsakingiems už darbuotojų saugа ir sveikatа įmonėse.

Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nustato pareigа darbuotojams apie įvykusį nelaimingа atsitikimа kuo skubiau informuoti įmonės vadovus. įstatymo 43 str. nustato, kad darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės ligos ar incidento, arba asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, jeigu pajėgia tai padaryti. Darbdaviams žinotina tai, kad įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai turi informuoti kiekvienа darbuotojа įvadinio ar pirminio instruktavimo darbo vietoje metu apie jo pareigа nedelsiant pranešti apie kiekvienа nelaimingа atsitikimа, įvykusį darbe, pakeliui į darbа ar iš darbo.

Darbdavys, gavęs informacijа apie nelaimingа atsitikimа darbe, taip pat savo ruožtu privalo apie įvykį pranešti įstatyme nurodytoms tarnyboms. Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, taip pat kai darbuotojas įmonėje mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas privalo pranešti:

• apylinkės prokuratūrai;

• Valstybinei darbo inspekcijai;

• nukentėjusiojo šeimai ar jo atstovui.

ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas privalo pranešti ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) teritorinei įstaigai.

Sunkūs ir lengvi

nelaimingi atsitikimai

Pranešimo apie nelaimingа atsitikimа bei jo tyrimo tvarka priklauso nuo atsitikimo sunkumo laipsnio. Nelaimingi atsitikimai darbe pagal jų pasekmes skirstomi į:

• mirtinus nelaimingus atsitikimus - įvykius, dėl kurių darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingа traumа ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta;

• sunkius nelaimingus atsitikimus - įvykius, dėl kurių darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingа traumа;

• lengvus nelaimingus atsitikimus - įvykius, dėl kurių darbuotojas patiria traumа ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai;

• incidentus.

įvykus nelaimingam atsitikimui, svarbu tinkamai jį klasifikuoti (sunkus, lengvas, mirtinas atsitikimas ar tik incidentas), kadangi skiriasi pranešimų apie atskiras nelaimingų atsitikimų kategorijas pateikimo bei šių atsitikimų tyrimo tvarka. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 (žr. žin., 2004, Nr, 136-4945), 21 p. nustatyta, kad jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga dar nustatyta tvarka darbdaviui nepranešė apie asmens sužalojimo sunkumа, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo pats privalo sužinoti sveikatos priežiūros įstaigoje, ar nukentėjusiojo darbuotojo sužalojimas yra priskirtinas prie sunkių nelaimingų atsitikimų, ir imtis atitinkamų veiksmų tokiam nelaimingam atsitikimui tirti bei apskaityti.

Ar nelaimingas atsitikimas priskiriamas prie sunkių, ar prie lengvų, nustatoma pagal sunkių traumų klasifikacinius požymius, patvirtintus 2001-10-18 sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 397 Dėl sunkių traumų klasifikacinių požymių (žr. žin., 2001, Nr. 64-2377). šis dokumentas nustato, kad sunkios traumos skiriamos pagal du kriterijus - pavojingumа gyvybei ir padarinius. Pavojingomis gyvybei sunkiomis traumomis laikomos keliančios pavojų nukentėjusiojo gyvybei, taip pat nuo kurių, nesuteikus medicinos pagalbos, mirštama, t.y.:

• kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai;

• galvos smegenų sumušimas, sunkus galvos smegenų sukrėtimas;

• atvirasis žastikaulio, šlaunikaulio ar blauzdikaulio kaulų lūžis arba uždarieji kurių nors dviejų nurodytųjų kaulų lūžiai;

• terminiai III ir IV laipsnių nudegimai, kai pažeista daugiau kaip 15 proc. kūno paviršiaus, III laipsnio nudegimai, kai pažeista daugiau kaip 20 proc. kūno paviršiaus, II laipsnio nudegimai, kai pažeista daugiau kaip 30 proc. kūno paviršiaus, taip pat kvėpavimo takų nudegimai;

• elektros trauma, dėl kurios netenkama sаmonės arba sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla.

Nelaimingi atsitikimai priskiriami prie sunkių, jei jų metu atsiradusių traumų padariniai yra tokie:

• kalbos netekimas - nesugebėjimas reikšti minčių kitiems suprantamais žodžiais;

• nėštumo nutrūkimas (nepriklausomai nuo jo trukmės);

• nepataisomas veido subjaurojimas;

• akių traumos, sukėlusios žymų regos sutrikimа ar aklumа;

• visos kitos traumos, dėl kurių netenkama 33 proc. ir daugiau nuolatinio bendro darbingumo.

Incidento sаvokа apibrėžia Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. įstatymas nustato, kad incidentas - tai įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas arba kai dėl darbuotojo traumos, gautos per šį įvykį, reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba. Incidentai tiriami kaip lengvi nelaimingi atsitikimai darbe. Ištyrus incidentа, surašomas laisvos formos aktas, kuriame nurodomos jo aplinkybės ir priežastys, priemonės panašiems incidentams išvengti.

Nelaimingų atsitikimų

darbe aktai (N-1 ir N-2)

Visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (žr. žin., 2004, Nr. 136-4945) bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (žr. žin., 2004, Nr. 69-2398) nustatyta tvarka.

įmonėje įvykę incidentai, nelaimingi atsitikimai darbe ir mirties atvejai darbe privalo būti užregistruoti nustatytos formos Nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų ir nelaimingų atsitikimų darbe aktų registravimo žurnale. Visų ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe (lengvų, sunkių ir mirtinų) aktai taip pat registruojami ir įtraukiami į apskaitа Valstybinėje darbo inspekcijoje. Nelaimingų atsitikimų darbe aktai Valstybinėje darbo inspekcijoje saugomi 45 metus, o sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentai - nuolat. įmonėse lengvų nelaimingų atsitikimų darbe aktai ir tyrimo medžiaga turi būti saugoma 45 metus, o sunkių ir mirtinų - 75 metus.Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio atstovo (atstovų), kurį skiria darbdaviui atstovaujantis asmuo, ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai. Tiriant nelaimingа atsitikimа darbe, gali dalyvauti pats nukentėjęs darbuotojas. Sunkius bei mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Pažymėtina tai, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius turi teisę tirti kiekvienа (taip pat lengvа) nelaimingа atsitikimа, įvykusį darbe, neatsižvelgdamas į įmonės nuosavybės formа, rūšį ar veiklos pobūdį. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius nelaimingus atsitikimus darbe tiria ir tais atvejais, kai įmonėje nėra galimybės sudaryti dvišalę komisijа nelaimingam atsitikimui darbe tirti.

Ištyrus nelaimingа atsitikimа, surašomas N-1 arba N-2 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktai. Jie surašomi, jei nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo nedarbingas nors vienа dienа. N-1 formos aktai surašomi, kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta tokiomis aplinkybėmis:

• dirbant darbo sutartimi sulygtа ar kitа darbdavio pavestа arba su darbdavio žinia atliekamа darbа arba atliekant viešojo administravimo funkcijas;

• parengiant darbui ir tvarkant darbo vietа, darbo priemones ar atliekant kitus su darbu susijusius veiksmus darbo vietoje, įmonės patalpose ar teritorijoje;

• darbuotojui darbo metu vykstant darbo reikalais (vykdant darbdavio pavestа užduotį, įskaitant darbuotojo siuntimа tikrintis sveikatos);

• vykstant į darbа ar iš darbo įmonės ar jos samdomu transportu;

• darbuotojui dirbant sau (savo interesais) įmonėje su įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinia;

• darbuotojа nušalinus nuo darbo, tačiau nušalintajam esant įmonės patalpose, teritorijoje, kai nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos ir kt.

Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo rezultatai surašomi N-2 formos akte, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir:• gyvenamosios vietos;

• ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;

• vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu;

• įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimа laikotarpiu darbdavio suteiktu darbuotojui laisvu nuo darbo laiku ieškotis naujo darbo, vykstant į kitа įmonę ir iš jos.

Nelaimingam atsitikimui įvykus darbuotojui esant komandiruotėje, priklausomai nuo aplinkybių, gali būti surašomas N-1 arba N-2 formos aktas. Dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio darbuotojui esant komandiruotėje, surašomi:

• N-1 formos aktas, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje arba vykstant iš poilsio vietos į užduoties vykdymo vietа ar atgal įmonės, su kuria sudaryta darbo sutartis, ar įmonės, į kuriа darbuotojas komandiruotas, transportu ar jų samdytu transportu;

• N-2 formos aktas, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbdavio nurodytа užduoties vykdymo vietа ir iš jos, taip pat užduoties vykdymo vietovėje vykstant į poilsio (nakvynės) vietа ir iš jos.

Baudžiamoji ir

administracinė atsakomybė

Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų nesilaikymo darbdavys (darbdaviui atstovaujantis asmuo) gali būti traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Pavyzdžiui, pagal Baudžiamojo kodekso 176 str. darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 8 metų. Tokia darbdavio veika pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas yra laikoma nusikaltimu ir tada, kai ji padaroma ne tyčia, bet dėl neatsargumo. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas taip pat numato sankcijas darbdaviams, nuslėpusiems nelaimingus atsitikimus darbe ar pažeidusiems nustatytа nelaimingų atsitikimų tyrimo tvarkа, todėl ši tvarka visiems darbdaviams turėtų būtin žinoma ir vykdoma.

"Transporto pasaulis"
Birželis Nr. 6 (54)

"Linava" informuoja

Naujienos

Aktualijos

Darbo laikas ir apskaitos žiniaraščiai

Lietuvos keliuose - pažeidėjai iš užsienio šalių

PZU Lietuva: valdymo struktūros pertvarka ir nauja strategija

Vejai transporto priemones stebi mobiliuoju ryљiu

Vežėjų klubas: galimybė bendrauti ir bendradarbiauti

Idėjos

Priekaba... bombai

Naudingi pasiūlymai

BALTIC TRAILERS - NAUJAS VARDAS PUSPRIEKABIų RINKOJE

Nauji modeliai

Naujienos

SENAS NAUJAS PAžįSTAMAS - MAGNUM

Pas kaimynus

BALNINIS VILKIKAS MAZ-MAN 6X2

Patirtis

Pirksi skubėdamas - verksi parduodamas

Pravartu žinoti

Jaunėlis ATEGO

Psichologija

Derybų menas

Specializacija

Būsimųjų „trakerių“ būsimoje kalvėje

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

AR EUROPA BUVO PASIRENGUSI?

Karštose diskusijose - racionalių sprendimų paieškos

Žinotina

VEžėJO ATSAKOMYBėS DRAUDIMAS

Technika

SIURBLYS Už MILIJONА !

Visai civilinis URAL

Teisė

Nelaimingi atsitikimai darbe

Muziejus

AFRIKOS KARALIUS