Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

AR EUROPA BUVO PASIRENGUSI?


Apie ES plėtros pasekmes

Praėjo šiek tiek daugiau nei vieneri metai, kai ES iš 15 valstybių išsiplėtė iki 25 šalių Bendrijos. Daryti išvadas apie plėtros pasekmes vežėjų verslui dar anksti, tačiau viena jau aišku: ženkliai padidėjo konkurencija vežėjų versle, labiausiai - tarp gabenančių krovinius automobilių kelių transportu. ženkliai pagreitėjęs prekių ir asmenų judėjimas, nebekontroliuojami krovinių srautai prie buvusių ES išorės ir dabartinių vidaus sienų turi ne tik teigiamos įtakos. Pasak DVZ laikraščio apžvalgininko Berndo Schmidto, šių paslaugų perteklius pasiekė net 40 proc. Dėl šios priežasties jau pirmosiomis dienomis po ES plėtros Bendrijos senbuvėse šalyse apie 20 proc. sumažėjo vežėjų teikiamų paslaugų įkainiai. Kylančios paslaugų kainos naujose ES valstybėse pirmiausia susijusios su padidėjusiomis bendrosiomis vežėjų išlaidomis dėl vairuotojams keliamų atlyginimų ir augančių dyzelino kainų. Tačiau, transporto politikos apžvalgininko nuomone, verslo sаlygos po tam tikro laikotarpio suvienodės. Kaip rodo verslo istorija, kai kurios krovinių gabenimu automobilių keliais užsiimančios įmonės bus pasmerktos žlugti, išliks tik stipriausieji šios verslo srities atstovai, sugebantys dirbti gaudami minimalų pelnа. Po to, kai pasiūla nebeviršys paklausos, paslaugų įkainiai stabilizuosis ir vėl turės tendencijа didėti.

ES plėtra pirmiausia suteikė galimybę pagyvinti Europos ekonomikа visose verslo veiklos srityse. Nors ES plėtra pakurstė aistras dėl neigiamų pasekmių, tačiau, pasak Vokietijos Bundestago socialdemokratų partijos frakcijos atstovo transporto politikos klausimais Reinhardo Weiso, šie nuogаstavimai nepasitvirtino. Anksčiau panašiai buvo baiminamasi ir dėl ekonomiškai silpnesnių šalių - Portugalijos bei Graikijos - įsijungimo į ES erdvę, bet dabar jau aišku, kad dėl to jokių problemų nekilo ir ši tema seniai pamiršta. Pasak šio politiko, nuo Vokietijos vyriausybės kompetencijos žymia dalimi priklausys ir krovinių gabenimo automobilių keliais verslo sаlygų harmonizavimo žingsniai visoje Europoje. Svarbiausias Vokietijos vyriausybės uždavinys - civilizuotai apginti savo vežėjų verslа pražūtingos konkurencijos sаlygomis. Pagrindinė tranzito valstybė Europos Sаjungoje yra Vokietija, todėl šios šalies vyriausybė, pasak politikų, privalo suderinti vežėjų verslo plėtrа aštrios konkurencijos sаlygomis ir eismo saugumo bei saugaus krovinių gabenimo, iš jų ir pavojingų medžiagų, standartus.

Automobilių transportas

ar geležinkeliai

Vienas iš plačiausiai diskutuojamų šiais laikais klausimų - ar Europa buvo pasiruošusi krovinių gabenimo verslo plėtrai, ES ekonominei erdvei ženkliai išsiplėtus Rytų link? Atsakymo į šį klausimа iki šiol ieško ir politikai, ir krovinių vežėjai, ekspeditoriai, logistikos centrų steigėjai ir net sunkvežimių gamintojai. Apie transporto politikа išsiplėtusioje ES erdvėje, nepaliaujamai didėjančiа konkurencijа ir naujų ES valstybių narių vežėjų verslo perspektyvа bei pasekmes Bendrijos senbuviams buvo gyvai diskutuojama pernai Hanoverio tarptautinėje automobilių parodoje IAA. Daug diskutuota dėl civilinės, komercinės, socialinės ir finansinės teisės aktų, vežėjų įmonių verslo ir finansų valdymo. Politikai ir vežėjai aiškinosi patekimo į rinkа galimybes, techninius standartus, saugumo automobilių keliuose problemas, reikalavimus krovinių ir keleivių vežimui tarp ES šalių narių ir kitų valstybių, numatytus tarptautinėse konvencijose ir susitarimuose bei atskirų šalių įstatymuose.

įvairioms politinėms partijoms atstovaujančiųjų nuomonės buvo labai skirtingos.

Pasak žaliųjų sаjungos atstovo Alberto Schmidto, kelių mokesčio įvedimas Vokietijos automagistralėse sunkesnėms nei 12 tonų transporto priemonėms buvo teisingas žingsnis, suteikiantis lygias galimybes automobilių kelių transporto ir geležinkelių plėtrai. Geležinkelininkai jau seniai moka šį mokestį, tik jis pavadintas ne kelių, bet maršruto mokesčiu. Sudaryti vienodas sаlygas įvairioms transporto rūšims, pasak žaliųjų atstovo, padeda labai efektyviai pastaruoju metu dirbanti Federalinė krovinių gabenimo kontrolės tarnyba (BAG), kontroliuojanti ne tik kelių mokesčio surinkimа, bet ir vairuotojų vairavimo ir poilsio režimа bei techninę transporto priemonių būklę. Tuo užtikrinama, kad ženkliai sumažės krovinius gabenančių „juodųjų avių“ iš naujųjų ES šalių skaičius. Sustiprinta kontrolė automagistralėse padės Vokietijos vežėjams konkuruoti su šių paslaugų teikėjais iš kitų Europos šalių. Kritikuodami savo ir kitų šalių automobilių transporto atstovus, žalieji neslepia, jog remia iniciatyvа kuo daugiau krovinių iš automagistralių perkelti į geležinkelius. Daug investicijų jau skirta čekijos ir Lenkijos geležinkeliams atnaujinti, daugiau dėmesio šiai transporto rūšiai artimiausiais metais bus skirta ir kitose Rytų Europos šalyse.

Po ES plėtros į Rytus ir Pietus, Vokietija atsidūrė naujos ekonominės erdvės centre, todėl jai atsivėrė rinkos augimo palankiausios galimybės. Pasak Vokietijos krikščionių demokratų sаjungos (CDU) atstovo Dirko Fischerio, iki 2015 metų visoje Europoje prognozuojamas 38 proc. krovinių gabenimo apimties didėjimas. Vokietijoje šis rodiklis gali siekti net 64 proc. Per šį laikotarpį prekių apyvarta tarp Vokietijos ir Lenkijos, taip pat tarp Vokietijos ir čekijos padidės maždaug trigubai. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, prognozuojama, kad iki 2015 metų krovinių gabenimas tarp Vokietijos ir Lenkijos, taip pat ir čekijos išaugs daugiau nei 250 proc. Krovinių gabenimo geležinkeliais padvigubinimas per šį laikotarpį, kaip teigia Dirkas Fischeris, yra tik iliuzija. Keleivių vežimas geležinkeliais Vokietijoje nuo devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio iki dabar sumažėjo maždaug perpus. Kasmet mažiau gabenama ir krovinių. Jų gabenimas automobiliais nuo 1960 iki 2000 metų išaugo per 170 proc., nors automobilių kelių tinklo plėtra per tа patį laikotarpį siekė tik apie 70 proc. Tuo pačiu metu individualių transporto priemonių Vokietijoje skaičius išaugo iki 200 proc. Dėl susidarančių transporto grūsčių, eismo saugumo ir ekologinių problemų žaliųjų iniciatyvai kasmet bent nedidelę dalį krovinių iš automobilių transporto perkelti į geležinkelius ir vidaus vandenų transportа pritaria daugelis politikų: pagal intermodalinio transporto plėtros „Marco Polo“ programа numatoma kasmet apie 12 milijardų tonkilometrių krovinių nukreipti į geležinkelius ir vandenų transportа. Išsiplėtusioje ES erdvėje svarbus vaidmuo turėtų tekti kombinuotam krovinių gabenimo būdui, kuris iš dalies leistų sumažinti automobilių kelių tinklo apkrovа. Tačiau tam trukdo kai kuriose naujosiose ES šalyse menkai išplėtota geležinkelių tinklo infrastruktūra, bloga geležinkelių būklė, jai atnaujinti reikalingos milžiniškos ir tik per labai ilgа laikotarpį teatsiperkančios investicijos. Pagal Europos Komisijos ekspertų prognozes, naujosiose ES valstybėse taikant kombinuotа krovinių gabenimo būdа, tik 3 proc. krovinių teks vidaus vandenų transportui, jų gabenimas geležinkeliais nuo 61 proc. sumažės iki 38 proc., o automobilių kelių transportui tenkanti dalis nuo 36 proc. padidės iki 59 proc.

Vežėjų verslo plėtrai pritaria

ir sunkvežimių gamintojai

Pasak VDA (Vokietijos automobilių pramonės sаjungos) prezidento profesoriaus Berndo Gottschalko, po trejų sudėtingų pastarųjų metų automobilių gamintojams, sunkvežimių paklausa vėl turėtų pagyvėti. Pirmiausia tai siejama

su išsiplėtusia ES ekonomine erdve. Be to, Berndo Gottschalko tvirtinimu, transporto priemonių gamintojai visiškai pasirengę pateikti vežėjams Euro 4 ir Euro 5 reikalavimus atitinkančius sunkvežimius. į gamybos plėtrа ir mokslinius tyrimus per pastaruosius penkerius metus investuota apie 60 milijardų eurų, iš jų didžioji dalis atiteko sunkvežimiams. Automobilių pramonė Vokietijoje yra viena iš svarbiausių ūkio šakų, net aštrios konkurencijos sаlygomis garantuojančių darbo vietų išsaugojimа ne tik technikos gamintojams, bet ir ja besinaudojantiems krovinių ir keleivių vežėjams. VDA prezidentas džiaugiasi padidėjusia prikabinamosios technikos paklausa, tačiau tuo pačiu nuogаstauja, jog šiais metais po automagistralių mokesčio įvedimo Vokietijoje ir ES plėtros, kuriai iš anksto pasiruošė naujosios valstybės narės, galimas gamybos sаstingis. Pasak Berndo Gottschalko, naujos transporto priemonės ir vežėjų verslo investicijos į jas ženkliai aplenkia kelių infrastruktūrа, kuria tenka naudotis ir Vokietijos, ir išsiplėtusios ES erdvės vežėjams. VDA prezidentas remia politikus, raginančius kuo daugiau dėmesio skirti kelių transportui, sudarant palankias vežėjų verslo plėtros sаlygas.

ES senbuviai - apie verslo partnerius iš Rytų Europos

Vokietijos ir kitų ES senbuvių politikai bei patys vežėjai labai atsargiai ir skirtingai vertina krovinių gabenimo verslo plėtros galimybes Bendrijos erdvėje ir kitose Rytų Europos šalyse. Baltijos valstybės vertinamos dėl patogios geografinės padėties plėtoti krovinių gabenimа tarp Rytų ir Vakarų, neblogai išplėtotos automobilių kelių infrastruktūros bei pigios darbo jėgos. Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Kazachstane įžvelgiamas milžiniškas verslo plėtros potencialas, tačiau dėl įvairių priežasčių šių valstybių rinkos daugeliui ES senbuvių šalių vežėjų iki šiol tebėra tabu.

Pavojingiausi konkurentai - artimiausi kaimynai

Drastiškiausi pokyčiai po įstojimo į ES įvyko Slovakijos Respublikoje. Ypatingas dėmesys čia buvo skiriamas ne tik krovinių gabenimo automobilių keliais plėtrai, bet ir kelių tinklui. Nė vienoje iš naujosios ES valstybių atstumas tarp sostinių nėra toks mažas, kaip tarp Bratislavos ir Vienos - 65 km. Ne tik dėl politinių motyvų, bet ir dėl krovinių bei keleivių gabenimo verslo plėtros galimybių šis kelias tapo moderniausia automagistrale, kuri Austrijos pusėje tampa siauru krašto keliu, numatytu rekonstruoti tik 2007 metais. Dabar kasdien šia tarptautine transporto arterija važiuoja po 900 sunkvežimių, o iki 2015 metų, prekybos apyvartai tarp Slovakijos ir Austrijos išaugus dar trečdaliu, jų skaičius sieks 2200. Prognozuojama, kad prie šio skaičiaus dar prisidės apie 23 000 lengvųjų automobilių, kurių srautas kol kas 5 kartus mažesnis.

Slovakijos kelių tinklas sudaro apie 17 700 km, iš jų 300 km - automagistralės. Dabar modernizuojama dar 300 km keturių eismo juostų kelių ir tiesiama 500 km automagistralių, kurių eksploatavimo pradžia numatyta 2008 metais. Dėl sunkios ekonominės padėties šalyje ES finansuos Rytų - Vakarų ir šiaurės - Pietų magistrales. Siekiant rasti papildomų lėšų kelių plėtrai, nuo praėjusių metų liepos 1 d. Slovakijoje įvestas automagistralių vinjetės mokestis sunkvežimiams. šios šalies ekonomikos ministerija pernai iš šio mokesčio surinko 1 milijardа Slovakijos kronų (SKK). Remiantis šalies dienraščio „Hospodarske noviny“ informacija, nuo 2006 metų Slovakijoje ketinama įvesti kelių mokestį, kurio maksimalus dydis sieks 4 eurocentus už kilometrа. Mokesčio surinkimo sistema bus identiška Austrijos elektroninei kelių mokesčio sistemai.

Tarptautinės kelių transporto sаjungos ( IRU) duomenimis, 2003 metais Slovakijoje dirbo 3263 vežėjų verslo įmonės. Tarptautiniais maršrutais važinėjo 10 666 sunkvežimių ir 8346 priekabos bei puspriekabės. Transporto priemonių parkа sudaro vilkikai, kurių amžiaus vidurkis šešeri metai ir vidutiniškai septynių metų senumo priekabos bei puspriekabės. Prieš įstojant į ES, Slovakijos vežėjų sunkvežimių parkas išaugo 19 proc., 2003 metais jame jau buvo 130 361 sunkvežimis. Krovinių vežimo apimtis automobilių transportu tais pačiais metais, statistikos duomenimis, sudarė 25 711 milijonų tonkilometrių. Krovinių gabenimas geležinkeliais Slovakijoje mažėja nuo 1999 metų, daugiausia krovinių šiuo transportu gabenama į kaimyninę čekijа. Pasak ekonominės raidos ekspertų, nemažai svarbių klientų geležinkeliai praranda dėl per aukštų šios paslaugos įkainių. šalia ES senbuvių esanti Slovakija, pradėjusi naudotis išsiplėtusios ekonominės erdvės privalumais, kelia pagrįstа Vokietijos, Austrijos ir kitų šalių vežėjų bei ekspeditorių nerimа dėl padidėjusios konkurencijos ne tik senojoje Europoje, bet ir dalinantis rinkos pyragа Rytų Europos šalyse, priklausančiose ir nepriklausančiose ES.

Verslo plėtrai trukdo naujos sienos buvusioje SSRS

Kai daugelyje Europos valstybių nacionalinių sienų nebeliko ir iš vienos valstybės nugabenti krovinį į kitа vietoje anksčiau reikalingų 72 valandų dabar pakanka vienos paros, buvusioje SSRS jau daugiau nei 10 metų asmenų ir prekių judėjimo kontrolė pasienio kontrolės punktuose (PKP) tik stiprinama.

Pirmieji sienų kontrolės postus, kaip pažymi DVZ apžvalgininkai, 1991 metų pradžioje įrengė Lietuvos laisvės gynėjai, kai tik šios valstybės nepriklausomybė buvo pripažinta tarptautiniu mastu. žlugus SSRS ir buvusios Sаjungos teises bei pareigas perėmus Rusijai, šioje valstybėje buvo įkurtas Valstybinis muitinės komitetas, kuriame dabar 68 000 pareigūnų PKP kontroliuoja prekių ir asmenų judėjimа. Eilės prie jų dažniausiai driekiasi ne valandomis, o paromis. Plečiantis prekybai su Rusija, daugelio Europos šalių vežėjus stebina muitininkų nerangumas, bloga, dažnai muitinės kontrolei visiškai nepritaikyta infrastruktūra ir kt.

Suomijos vyriausybė net keletа kartų bandė spręsti šias problemas diplomatiniais kanalais, t.y. pateikdama Rusijai protesto notas ir ragindama didinti pasienio kontrolės postų laidumа. Iki 4 parų nusitęsiančiose eilėse prie PKP, gabenant krovinius Sankt Peterburgo ir Karelijos kryptimi, ne kartа buvo sugedę maisto produktai, Suomijos vežėjai dėl muitininkų nerangumo patyrė milijoninių nuostolių. Vairuotojai dėl nežmoniškai nusitęsusių eilių ir sugaišto laiko rengė protesto akcijas ir blokavo tarptautinę automagistralę Maskva - Ryga.

Praėjusiа vasarа tuometinis Rusijos valstybinio muitinės komiteto vadovas Michailas Vaninas buvo pažadėjęs, jog pritaikius naujų muitinės kontrolės procedūrų technologijа, sunkvežimiai bus patikrinami per 15 minučių. Birželio mėnesį, įgyvendinant paskutinius šių pažadų žingsnius, prie Rusijos - Suomijos sienos buvo atidarytas „žaliasis koridorius“. Deja deja, sunkvežimių eilėse vairuotojai vėl praleidžia po daugelį valandų, nes „žaliuoju koridoriumi“ gali pasinaudoti tik lengvųjų automobilių vairuotojai ir smulkūs verslininkai, negabenantys deklaruotinų prekių. Pasak Rusijos vežėjų asociacijos ASMAP atstovės Antoninos Kamčiatovos, padėtis šiame pasienyje ženkliai pagerėjo tik nuo praėjusių metų antrosios pusės. Teigiamа poveikį eilėms sumažinti padarė tai, kad Rusijos valdžios organai nustatė naujа muitinės režimа su ribotu tikrinimo laiku. Pasak ASMAP atstovės, problemos pasienyje su Rusija dabar gali kilti tik dėl daugybės lydimųjų dokumentų įforminimo. Be to, viena iš veltui gaištamo laiko pasienyje priežasčių yra ne tik nepatenkinama PKP bazė, bet ir nerangus, operatyviа kontrolę trikdantis muitinės personalo darbas. Be to, tuometinės SSRS transporto politikai, planuodami ir tiesdami geležinkelius bei automobilių transporto magistrales, visiškai neatsižvelgė į nacionalinių šalių interesus. štai labai intensyvi tarptautinė automagistralė Ryga - Sankt Peterburgas eina per Estijos Respublikos teritorijа, o tai labai apsunkina tranzitu šiuo maršrutu krovinius gabenančius vežėjus. Vakarų Sibire gabenant krovinius nuo Jekaterinburgo link Omsko, vežėjams tenka važiuoti labai blogais keliais per Tiumenę arba rinktis patogesnę automagistralę per Petropavlovskа, tačiau šiuo atveju net du kartus tenka kirsti Rusijos - Kazachstano sienа. Dėl kaimyninių šalių nesibaigiančių konfliktų dar blogesnė situacija norint nugabenti krovinius į Armėnijа ir kitas Kaukazo respublikas.

Naujos galimybės

ir galimos grėsmės

ES transporto politikai teigiamai vertina į Rytus ženkliai išsiplėtusiа Bendrijos ekonominę erdvę, o vežėjai iš Vakarų ypač aktyviai skverbiasi į Baltijos valstybių rinkas, jose įžvelgdami ne tik neblogа automobilių kelių infrastruktūrа, pigias prekes ir paslaugas, bet ir patogų placdarmа su būsimais logistikos centrais, siekiant patekti į Rytų šalis. Vakarų Europos krovinių vežėjai kol kas pasitenkina tarptautiniais maršrutais į Rusijos Kaliningrado sritį ir Maskvos bei Sankt Peterburgo regionus, nors žvalgomasi ir platesnių rinkų Rusijoje bei Kazachstane. Praėjusių metų vasarа daugelis transporto ekspertų ir vežėjų iš įvairių ES šalių atidžiai stebėjo trijų ASMAP atstovų sunkvežimių testа, kurio 15 000 kilometrų maršrutas nuo Lisabonos per Briuselį ir Maskvа nusidriekė iki Vladivostoko. Pasak ekspertų „Transsibiro“ automagistralei, ypač jos atkarpai, einančiai nuo čitos iki Chabarovsko ir kitiems per dykumas nusidriekusiems keliams, kurie primena bekelę, reikalingos milžiniškos investicijos. Tačiau jos su kaupu atsipirktų, įvertinus Tolimųjų Rytų regiono potencialа ir Kinijos ekonomikos plėtrа bei prekybos su Europos šalimis augimа.

ES transporto politikai ir ekspertai atsargiai, tačiau palankiai vertina Bendrijos prekybos ir krovinių gabenimo verslo plėtrа su NVS šalimis, pirmiausia su Rusija. šiuo atveju kalbama apie naujа bendrа ekonominę erdvę Rytuose, kuriа sudarytų Baltarusija, Ukraina, Kazachstanas ir Rusija, užimanti centrinę šios erdvės pozicijа.

Ypač daug vilčių siejama su Ukraina, kuri neseniai pasuko naujos demokratijos įgyvendinimo keliu ir ekonominiais ryšiais siekia suartėti su ES šalimis.

Vis dėlto daugelis senųjų ES šalių vežėjų naujаsias Rytų rinkas ir verslo plėtros jose galimybes kol kas vertina skeptiškai. Suprantama, kad Rusija aktyviai siekia kaimyninių šalių integracijos į bendrа ekonominę erdvę, kurioje ji galėtų susigrаžinti buvusioje SSRS turėtа lyderio vaidmenį. ES šalių ekspertai tokį projektа vertina kaip naujas galimybes su daugeliu nežinomųjų. Daugiausia problemų ne tik Vakarams, bet ir kaimynams dabar kelia politiškai ir geografiškai save izoliuojanti Baltarusija. įvairių šalių vežėjai vengia užsukti į Baltarusijа dėl dažnai nenuspėjamai besikeičiančios situacijos, problemų keliuose ir muitinėse bei korumpuotų pareigūnų savivalės.

Dar viena problema, dėl kurios vežėjų verslo plėtra į Rytus tampa sudėtinga, - kriminaliniai nusikaltimai. Kol kas nesitikima, jog ši problema artimiausiu metu bus visiškai išspręsta Vidurio ir Rytų Europos šalyse, tapusiose visateisėmis ES narėmis. Dar sudėtingesnė situacija šiuo požiūriu kitose Rytų Europos šalyse. Vien Maskvos regione Vokietijos vežėjai per pastaruosius metus susidūrė su 20 atvejų, kai kriminaliniai nusikaltėliai pagrobė vertingus krovinius. Plėšikų ir vagių gaujos siaučia kai kurių valstybių keliuose ir nuošalesnėse nesaugomose poilsio aikštelėse arba kriminaliniai nusikaltėliai įsigudrina atimti brangius krovinius ir transporto priemones, apsirengę policininkais. Vairuotojai, patyrę fizinį ir moralinį smurtа, nežinodami tos šalies kalbos ir papročių, tampa bejėgiais norėdami išsiaiškinti automobilių ir krovinių dingimo aplinkybes. Ekspertai įspėja ir pataria vilkikų vairuotojams Rytų Europos šalyse rinktis tik gerai apšviestas saugomas poilsio aikšteles su degalinėmis arba visа parа dirbančiomis viešojo maitinimo užeigomis ar parduotuvėmis. Deja, tokių poilsio vietų Rytų Europoje dar labai trūksta. Vežėjų įmonių vadovams patariama prieš reisа supažindinti vairuotojus su šalies, į kuriа vykstama, kriminogenine situacija ir nacionaliniais ypatumais arba į pavojingа maršrutа pasiųsti du, o ne vienа vairuotojа. Bet kokios papildomos išlaidos, palyginti su krovinio ir transporto priemonės praradimu bei po to vykstančiu teismų maratonu su krovinio siuntėju ar gavėju, pasak ekspertų, visada atsiperka. Viena iš efektyvių priemonių, norint apsisaugoti nuo vagių ir plėšikų - GPS (Global Positioning System) sistemos visа parа veikiantis ryšys. Tačiau, kaip tvirtina ES transporto politikos atstovai, itin svarbus vaidmuo ir atsakomybė šiuo požiūriu tenka ES ir nacionalinių valstybių teisėkūros specialistams ir teisėtvarkos pareigūnams, kurie privalo parengti bei įgyvendinti tinkamas krovinių vežėjų saugumа užtikrinančias ir kelių transporto verslа skatinančias priemones.

Parengė Tomas LABžENTIS

"Transporto pasaulis"
Birželis Nr. 6 (54)

"Linava" informuoja

Naujienos

Aktualijos

Darbo laikas ir apskaitos žiniaraščiai

Lietuvos keliuose - pažeidėjai iš užsienio šalių

PZU Lietuva: valdymo struktūros pertvarka ir nauja strategija

Vejai transporto priemones stebi mobiliuoju ryљiu

Vežėjų klubas: galimybė bendrauti ir bendradarbiauti

Idėjos

Priekaba... bombai

Naudingi pasiūlymai

BALTIC TRAILERS - NAUJAS VARDAS PUSPRIEKABIų RINKOJE

Nauji modeliai

Naujienos

SENAS NAUJAS PAžįSTAMAS - MAGNUM

Pas kaimynus

BALNINIS VILKIKAS MAZ-MAN 6X2

Patirtis

Pirksi skubėdamas - verksi parduodamas

Pravartu žinoti

Jaunėlis ATEGO

Psichologija

Derybų menas

Specializacija

Būsimųjų „trakerių“ būsimoje kalvėje

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

AR EUROPA BUVO PASIRENGUSI?

Karštose diskusijose - racionalių sprendimų paieškos

Žinotina

VEžėJO ATSAKOMYBėS DRAUDIMAS

Technika

SIURBLYS Už MILIJONА !

Visai civilinis URAL

Teisė

Nelaimingi atsitikimai darbe

Muziejus

AFRIKOS KARALIUS