Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Karštose diskusijose - racionalių sprendimų paieškos

Gegus 24-25 dienomis Maskvoje vyko Europos transporto ministr konferencijos (ETMK/ECMT) Ministr tarybos 89-oji sesija. Kiekvienais metais vykstaniame susitikime vairi Europos љali bei asociacij ar љali stebtoj iљ kit kontinent ministrai bei valstybs sekretoriai aptaria transporto problemas bei priima visoms љalims reikalingus sprendimus. Љiais metais sesijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sekretor Liudmila Zumerien, Tarptautini ryљi ir ES reikal departamento direktor Raimonda Liutkeviien ir Keli ir keli transporto departamento direktorius Љarnas Baublys. Apie tai, kaip vyko sesija, ms urnalo skaitytojams mielai sutiko papasakoti Liudmila Zumerien.

- Gal pirmiausia šiek tiek apie ETMK - kokia tai organizacija, kiek narių ji turi, kokių tikslų siekia?

- Organizacija įsteigta 1953-iaisiais. šiuo metu joje yra 43 tikrieji bei 7 asocijuotieji nariai. Kasmetinėse sesijose dalyvauja daugiau nei 30 transporto ministrų bei valstybės sekretorių. ETMK jungia ne tik Europos šalių transporto ministrus - konferencijos veikloje aktyviai dalyvauja Japonijos, Meksikos, Maroko, Korėjos, JAV, kitų šalių atstovai. Plečiantis prekybai ne tik tarp Europos šalių, bet ir tarp skirtingų žemynų, aktyvėja globalizacijos procesai, įvairių rūšių transporto integracijos problemos darosi vis aktualesnės, tad spręsti jas būtina visoms šalims kartu.

Ministrų susitikimai vyksta kasmet, tačiau per porа darbo dienų, be abejo, nebūtų įmanoma aprėpti visų klausimų bei priimti naudingiausių sprendimų, todėl visus metus skirtingose šalyse vyksta darbo grupių susitikimai, kuriuose aptariamos ETMK sesijose numatomos svarstyti temos, parengiami dokumentų projektai. Tad šalių pozicija formuojama iki sesijos, ir jeigu joje ministrai nepateikia naujų kardinalių sprendimų, tuomet priimami Sekretoriato pateikti projektai su vienokiomis ar kitokiomis pataisomis.

- Kokie klausimai svarstyti šiais metais, ar Lietuvos atstovai buvo parengę savo pranešimus?

- šiais metais svarstytos keturios pagrindinės klausimų grupės: „Globalizacija: Europos - Azijos jungtys“; „Kelių transportas: kvotų reforma ir įėjimas į rinkа“; „Geležinkelių transportas“; „ETMK plėtra“.

Parengėme pranešimus dviem klausimais - pirmuoju bei trečiuoju, tačiau dėl laiko stokos pateikėme pasisakymа tik pirmuoju darbotvarkės klausimu. Jame aptartas per Lietuvа einančio IX tarptautinio transporto koridoriaus Rytų-Vakarų kryptimi modernizavimas, Klaipėdos uosto geresnio išnaudojimo perspektyvos, buvo paminėtas ir kombinuotųjų vežimų traukinio „Vikingas“ projektas, pradėtas tarp Lietuvos ir Ukrainos 2003 metais ir sujungęs Baltijos bei Juodosios jūros regionus. Manome, kad šis projektas yra sėkmingas, ateityje šia linija galima būtų ne tik gabenti krovinius iš Skandinavijos valstybių, bet ir plėsti vežimų geografijа į Užkaukazės šalis, Turkijа ir kt. Taip pat buvo paminėtos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto galimybės bei pirmi žingsniai intermodalinio transporto plėtojimo kryptimi.

Pranešime pabrėžėme, kad vienu iš prioritetų Lietuva laiko Vakarų-Rytų transporto ašies modernizavimа ir plėtrа, jos įjungimа per numatomus Baltijos „jūrų greitkelius“ į Vakarų Europos ES valstybių transporto tinklа. ši nuostata atsispindi ir Ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje. Kitas prioritetas - visos Europos transporto tinkle sukurti nacionalines sienas kertančiа šiaurės-Pietų transporto ašį, įsijungiančiа į I Kretos koridorių. šios ašies „stuburu“ galėtų būti moderni europinių standartų geležinkelio linija „Rail Baltica“, kuri tarnautų bendriems Europos ir Azijos šalių interesams bei skatintų koridorių sankirtose formuotis logistikos centrus.

- Mūsų žurnalo skaitytojams, be abejo, labiausiai rūpi kelių transporto problemos. Apie kа kalbėta, kokie nutarimai priimti šioje srityje?

- šiuo klausimu kalbėta nemažai. Svarstytas kvotų panaikinimo tarp šalių klausimas, aptarta ataskaita dėl diskriminuojančių kelių transporto mokesčių panaikinimo. Speciali patarėjų grupė parengė pranešimа apie principus, kuriais reikėtų vadovautis nustatant patekimo į Europos kelių krovininio transporto rinkа. Rinkа būtina liberalizuoti, tačiau šis procesas turi vykti žingsnis po žingsnio, atsižvelgus į valstybių esamа interesų spektrа. Prieš liberalizuojant rinkа, būtina harmonizuoti reikalavimus vežėjams, kad nebūtų iškraipoma konkurencija. Kalbėta, kad dvišalės kvotos turi būti pakeistos daugiašalėmis, tačiau šį procesа būtina griežtai kontroliuoti. Liberalizacija yra neišvengiama dar ir todėl, kad tai atitinka Pasaulinės prekybos organizacijos siekius. Visiškai liberalizuoti patekimа į krovininio transporto rinkа ketinama iki 2020-ųjų.

ETMK daugiašalių kvotų sistema, kaip žinia, veikia nuo 1974-ųjų, o nuo to laiko šalių narių gerokai padaugėjo, išsiplėtė ir Europos Sаjunga. Dėl to išryškėjo licencijų pasiskirstymo tarp šalių netolygumas, netinkamas jų naudojamas. Galiojanti sistema tobulintina.

Kiekviena šalis turi savo kvotų skirstymo kriterijus ir norėtų, kad į juos būtų atsižvelgta, tad susitarti dėl vieningo sprendimo ES mastu nėra paprasta. Konferencijoje siūlyta bendrа kvotų skaičių palikti tokį patį, tik perskirstyti jas tarp šalių. Taip būtų palikta galimybė šalims, nesutinkančioms, kad kvota joms būtų sumažinta, palikti tа patį jų kiekį. Siūlyta 10 proc. sumažinti kvotа penkiolikai senųjų ES narių, tiek pat padidinti šalių ne ES narių kvotа. Tuo tarpu dešimčiai naujų ES narių, tarp jų ir Lietuvai, kvotų skaičių palikti tokį patį. Patvirtintas ir daugiašalės kvotos naudojimo vadovas.

Paskirstant kvotas siūlyta pirmenybę teikti sunkvežimiams su Euro 4 varikliais - tai skatintų vežėjus įsigyti modernesnes, ekologiškesnes transporto priemones.

Taip pat siūlyta dabar galiojantį šešių savaičių ETMK licencijų naudojimo (negrįžtant į registracijos šalį) terminа pakeisti į keturių kelionių skaičių, tranzitа per registracijos šalį laikant grįžimu.

Svarstyta, kad kiekvienos šalies vežėjams reikėtų palikti teisę patiems spręsti ETMK paskirstymo klausimus, o ETMK sekretoriatas turėtų teisę kontroliuoti licencijų naudojimа.

Ministrai nutarė patvirtinti visus šiuos principus bei įgalioti Pavaduotojų komitetа baigti derinti reformа šių metų birželio mėnesį vyksiančiame išplėstiniame ETMK biuro posėdyje.

- Kokie kelių transporto vežėjams aktualūs klausimai nagrinėti svarstant kitas temas?

- Manau, jiems turėtų būti įdomus ir konferencijoje svarstytas globalizacijos, (konkrečiai jungčių tarp Europos ir Azijos) klausimas. Kaip žinia, pastaraisiais metais prekyba tarp Europos ir Azijos šalių ženkliai išaugo. Daug krovinių tarp šių žemynų pergabenama jūrų uostais, tad siūlyta ieškoti ir kitų alternatyvų. Kalbėta, kad per mažai išnaudojamas šilko kelias bei Transsibiro geležinkelio magistralė. Aptarta, kaip pagerinti susisiekimа su jūrų uostais, kaip plėtoti sausumos ir vandens transporto sаveikа.

Ministrai nutarė skatinti Europos bei Azijos transporto integracijos procesа, paraginti šalis ne ETMK nares priimti JT konvencijas dėl kelių ir geležinkelių transporto bei susitarimus dėl ADR ir AETR konvencijų. Siūlyta supaprastinti įvairias administracines procedūras, eliminuoti diskriminuojančius kelių mokesčius, tarifus, turinčius įtakos kelių transportui, skatinti geležinkelių reformа, intermodalaus transporto plėtrа. Aptarta, kaip užtikrinti informacinių bei komunikacinių technologijų plėtrа, palengvinti sienų kirtimа, ypač tranzitiniam transportui, įdiegti reikiamas priemones transporto saugai ir saugumui užtikrinti.

Lietuva, kaip minėjau, šia tema įteikė savo pasisakymа, kur pateikė savo pasiūlymus bei pritarė pagrindinėms svarstytoms nuostatoms.

- Kuo ministrų susitikimai naudingi šalims, jų transportui, ar užtenka laiko ministrams pabendrauti ir vadinamojoje neformalioje aplinkoje?

- Sesija - puiki galimybė pristatyti savo šalį bei jos transporto infrastruktūrа, aptarti bendradarbiavimo galimybes. šiais metais pristatėme bukletus apie Lietuvа, apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto galimybes, šalies transporto infrastruktūrа. Atmosfera ETMK būna labai darbinga, vyksta karštos diskusijos, bendraujama ir neformalioje aplinkoje. Tarpusavyje pabendravę ministrai geriau susipažįsta su vieni kitų problemomis, apsvarsto svarbius klausimus. Maskvoje pavyko keletu sakinių pabendrauti su Lenkijos infrastruktūros ministru, su kuriuo kalbėjome kelionės leidimų Lietuvos vežėjams liberalizavimo klausimais bei paminėjome infrastruktūros plėtros projektų, tokių kaip „Via Baltica“, magistralės tiesimo problemas. Artimiausiu metu šios šalies ministras ketina atvykti į Lietuvа, kur su mūsų šalies susisiekimo ministru aptars šiuos klausimus išsamiau. Užsimezgę nauji kontaktai yra labai naudingi ir praverčia ateityje sprendžiant svarbius klausimus.

- Kur vyks kitas ETMK susitikimas?

- Posėdžio pabaigoje Rusijos Federacijos transporto ministras perdavė ETMK pirmininkavimа Airijai (2005-2006 m.), kur ir vyks kitų metų sesija, taip pat numatytas pirmininkavimas Suomijai (2006-2007 m.) ir Turkijai (2007-2008 m.)

Kalbėjosi Lina JAKUBAUSKIENė

"Transporto pasaulis"
Birželis Nr. 6 (54)

"Linava" informuoja

Naujienos

Aktualijos

Darbo laikas ir apskaitos žiniaraščiai

Lietuvos keliuose - pažeidėjai iš užsienio šalių

PZU Lietuva: valdymo struktūros pertvarka ir nauja strategija

Vejai transporto priemones stebi mobiliuoju ryљiu

Vežėjų klubas: galimybė bendrauti ir bendradarbiauti

Idėjos

Priekaba... bombai

Naudingi pasiūlymai

BALTIC TRAILERS - NAUJAS VARDAS PUSPRIEKABIų RINKOJE

Nauji modeliai

Naujienos

SENAS NAUJAS PAžįSTAMAS - MAGNUM

Pas kaimynus

BALNINIS VILKIKAS MAZ-MAN 6X2

Patirtis

Pirksi skubėdamas - verksi parduodamas

Pravartu žinoti

Jaunėlis ATEGO

Psichologija

Derybų menas

Specializacija

Būsimųjų „trakerių“ būsimoje kalvėje

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

AR EUROPA BUVO PASIRENGUSI?

Karštose diskusijose - racionalių sprendimų paieškos

Žinotina

VEžėJO ATSAKOMYBėS DRAUDIMAS

Technika

SIURBLYS Už MILIJONА !

Visai civilinis URAL

Teisė

Nelaimingi atsitikimai darbe

Muziejus

AFRIKOS KARALIUS