Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-25 nutarimu Nr. 583 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-17 nutarimo Nr. 1157 „Dėl Importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių) steigimo ir veiklos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (įsigaliojo 2005-05-29, žin., 2005, Nr. 67-2410) nauja redakcija išdėstytos ir patvirtintos Laikinojo prekių saugojimo sandėlių (importo ir eksporto terminalų) steigimo ir veiklos taisyklės. įsigaliojus šiam nutarimui lieka galioti asmenims išduoti leidimai steigti importo ir eksporto terminalus (laikinojo prekių saugojimo sandėlius) ir sudarytos terminalų aptarnavimo sutartys. Importo ir eksporto terminalai (laikinojo prekių saugojimo sandėliai), įsteigti Lietuvos Respublikoje iki šio nutarimo įsigaliojimo, gali toliau vykdyti veiklа. Muitinės departamentas arba kita Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo pakeičia iki to laiko išduotus leidimus steigti importo ir eksporto terminalus (laikinojo prekių saugojimo sandėlius) Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytos formos naujais leidimais, jeigu leidimo pakeitimo momentu atitinkamas importo ir eksporto terminalas (laikinojo prekių saugojimo sandėlis) veikia.

šios taisyklės reglamentuoja laikinojo prekių saugojimo sandėlių (importo ir eksporto terminalų) (toliau vadinama – terminalai) steigimа ir veiklа. Terminalus gali steigti Bendrijoje įsteigti asmenys. šie asmenys, taip pat asmens steigėjas, savininkas, įmonę kontroliuojantis asmuo, vyriausiasis buhalteris ar asmuo, turintis įgaliojimus asmens vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su asmens ūkine ir komercine veikla, turi atitikti šiuos patikimumo reikalavimus:

• per 1 metus iki prašymo pateikimo dienos nebuvo pripažinti kaltais dėl reikšmingo ar kartotinio pažeidimo, kaip jis apibrėžtas Muitinės įstatymo 107 straipsnyje, taip pat nebuvo nubausti administracine nuobauda už prekių pardavimа, laikymа ar gabenimа be dokumentų, taip pat be specialių ženklų, banderolių (jeigu pagal teisės aktus prekės privalo būti taip pažymėtos) ar dokumentų suklastojimа, apgaulingа arba aplaidų apskaitos tvarkymа, neteisėtа vertimаsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, kontroliuojančių, mokesčius administruojančių institucijų ir (arba) jų pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymа ar trukdymа įgyvendinti jų teises; taip pat jiems nebuvo taikytos ekonominės sankcijos už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pažeidimus (jeigu norimame steigti terminale numatoma laikyti akcizais apmokestinamas prekes);

• neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui arba savivaldybių biudžetams ir fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, neturi neįvykdytų įsipareigojimų muitinei;

• per 3 metus iki prašymo pateikimo nebuvo pripažinti kaltais dėl nusikaltimo ekonomikai, verslo tvarkai ir finansų sistemai, finansams ar ūkininkavimo tvarkai (arba jų teistumas už šiuos nusikaltimus išnykęs).

Leidimа steigti terminalа išduoda įgaliota muitinės įstaiga, kuri, gavusi prašymа išduoti leidimа steigti terminalа ir kartu su juo privalomus pateikti dokumentus, nedelsdama raštu kreipiasi į:

• teritorinę muitinę, kurios veiklos zonoje numatoma steigti terminalа (jeigu ši teritorinė muitinė pati nėra įgaliota muitinės įstaiga), prašydama pateikti išvadа dėl numatomo steigti terminalo teritorijos tinkamumo terminalo veiklai, terminalo teritorijos apsaugos galimybių ir galimybių taikyti terminale laikomų prekių muitinės priežiūros priemones, taip pat kitus dokumentus, kurių reikia prašymui nagrinėti;

• apskrities valstybinę mokesčių inspekcijа, kurioje asmuo įregistruotas mokesčių mokėtoju, prašant pateikti pažymа apie asmens mokestinę nepriemokа;

• kitas valstybės institucijas, o prireikus – ir į kitų Europos Sаjungos valstybių narių kompetentingas institucijas prašant pateikti informacijа, kurios reikia prašymui nagrinėti ir atitikčiai nurodytiems patikimumo reikalavimams patikrinti.

Valstybės institucijos dokumentus ir informacijа įgaliotai muitinės įstaigai privalo pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo šių prašymų gavimo. įgaliota muitinės įstaiga, gavusi šiuos dokumentus, išnagrinėja asmens prašymа, visus turimus ir gautus dokumentus, informacijа ir įsitikinusi, kad asmuo atitinka patikimumo reikalavimus, numatomas steigti terminalas yra tinkamas terminalo veiklai ir jame bus galima taikyti būtinas terminale laikomų prekių muitinės priežiūros priemones, priima sprendimа išduoti leidimа steigti terminalа.

Terminalo savininkas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo leidimo steigti terminalа gavimo turi:

• pateikti teritorinei muitinei, kurios veiklos zonoje steigiamas terminalas, garantijа, užtikrinančiа terminalo savininko mokestinių prievolių įvykdymа. Jeigu steigiamas dokumentų siuntų, pašto siuntų arba pašto siuntinių terminalas, taip pat terminalas oro uosto pasienio kontrolės punkto teritorijoje, teritorinei muitinei turi būti pateikta ne mažesnė kaip 0,5 mln. Lt garantija, kitais atvejais – ne mažesnė kaip 2 mln. Lt garantija;

• sudaryti su teritorine muitine, kurios veiklos zonoje steigiamas terminalas, Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyto pavyzdžio terminalo aptarnavimo sutartį.

Prekes terminale gali laikyti visi Bendrijos ir trečiųjų valstybių disponentai. Terminale gali būti saugomos visos leidime steigti terminalа nurodytos importuojamos, eksportuojamos ir (arba) tranzitu gabenamos prekės, neatsižvelgiant į jų kiekį, valstybę, kurioje jos išgautos ir (arba) pagamintos, taip pat valstybę, iš kurios šios prekės įvežtos ir į kuriа numatomos išvežti, išskyrus prekes, kurioms taikomi teisės aktų nustatyti draudimai ir apribojimai.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytais atvejais ir tvarka vietoj bendrosios deklaracijos gali būti naudojami prekybos, transporto ar kiti oficialūs dokumentai, kuriuose pateikti duomenys, reikalingi prekėms identifikuoti.

į terminalа priimtos prekės nuo bendrosios deklaracijos (arba kito dokumento, naudojamo kaip bendroji deklaracija) pateikimo gali būti laikomos jame.

Bendrijos muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nustatytа laikа (45 dienos, kai prekės atgabentos jūra arba 20 dienų, kai prekės atgabentos ne jūra). Likus iki prekių saugojimo termino pabaigos ne mažiau kaip trims (3) darbo dienoms, terminalo savininkas apie tai privalo informuoti disponentа ir terminalo aptarnavimo sutarties nustatyta tvarka – terminalo priežiūrа vykdančiа teritorinę muitinę. Terminalo savininko rašytiniu prašymu prekių laikinojo saugojimo terminale laikas gali būti pratęstas, neviršijant Muitinės įstatymo 52 straipsnyje nustatyto termino (iki 180 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, bet ne daugiau negu būtina atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes).

Informacijа apie leidimus steigti terminalus, jų veiklos apribojimа, apribojimo laiko pratęsimа ar apribojimo atšaukimа, veiklos sustabdymа ir nutraukimа įgaliota muitinės įstaiga skelbia oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

***

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-06-01 įsakymu Nr. 1B-391 Dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-06-07 įsakymo Nr. 1B-610 „Dėl EUR.1 judėjimo sertifikatų, A.TR. judėjimo sertifikatų ir A formos kilmės sertifikatų pildymo ir išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (įsigaliojo 2005-06-08, žin., 2005, Nr. 71-2583) minėtos taisyklės papildytos nuostatomis dėl EUR-MED judėjimo sertifikatų pildymo ir išdavimo. Nebūtina, kad eksportuotojas būtų prekių, kurioms prašo išduoti EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatа, gamintojas arba pardavėjas, bet jis privalo turėti visus preferencinę tų prekių kilmę patvirtinančius dokumentus.

EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatas gali būti išduodamas, jeigu eksportuojamos prekės įgyja preferencinės kilmės statusа pagal atitinkamų EB preferencinių sutarčių kilmės protokoluose arba Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 67–79 ir 98–108 straipsniuose nustatytas kilmės statuso įgijimo sаlygas. EUR.1 ir EUR-MED judėjimo sertifikatus išduoda įgalioti teritorinių muitinių pareigūnai prieš atitinkamos prekių siuntos eksportа.

Norėdamas gauti EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatа eksportuotojas arba jo įgaliotas atstovas turi pateikti įgaliotam teritorinės muitinės pareigūnui taisyklėse nurodytus dokumentus. Už neteisingos informacijos pateikimа dokumentuose eksportuotojas atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Išskirtiniais atvejais EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatas gali būti išduotas po atitinkamos prekių siuntos eksporto, jeigu eksportuotojas papildomai pateikia:

• rašytinį paaiškinimа, kad EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatas galėjo būti išduotas eksportuojant atitinkamа prekių siuntа, bet nebuvo išduotas dėl paaiškinime nurodytų klaidų ar ypatingų aplinkybių arba

• anksčiau išduotа, bet šalies importuotojos muitinės dėl techninių priežasčių nepriimtа EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatа.

Teritorinė muitinė atsisako išduoti EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatа, jeigu prekės, kurioms prašoma jį išduoti, neatitinka preferencinės prekių kilmės reikalavimų arba jeigu eksportuotojas nepateikia jų preferencinę kilmę įrodančių dokumentų. Jeigu priimamas sprendimas atsisakyti išduoti EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatа, teritorinė muitinė apie tai informuoja raštu, nurodydama tokio sprendimo priežastis ir eksportuotojo teisę jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu teritorinė muitinė nustato arba gauna informacijа, kad EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatas buvo išduotas neteisėtai, toks sertifikatas teritorinės muitinės sprendimu pripažįstamas negaliojančiu. Apie tokį sprendimа teisės aktų nustatyta tvarka informuojamas eksportuotojas ir šalies arba teritorijos, į kuriа buvo eksportuota atitinkama prekių siunta, muitinė.

***

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-05-27 įsakymu Nr. 1B-374 (įsigaliojo 2005-06-03, žin., 2005, Nr. 69-2499) patvirtintos Mokestinių nepriemokų ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permokų administravimo organizavimo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklės. Jos nustato, kokia teritorinė muitinė vykdo mokesčių išieškojimа ir / arba priima sprendimа dėl grаžinimo asmenims, turintiems mokestines nepriemokas ir / arba mokesčių bei su jais susijusių sumų permokas, arba garantams, kurių garantijomis yra užtikrintas mokestinių prievolių įvykdymas.

Mokestinę nepriemokа ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permokа administruoja ta teritorinė muitinė, kurios veiklos zonoje yra Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojo deklaruota gyvenamoji vieta arba juridinio asmens buveinė. Užsienyje registruotų mokesčių mokėtojų (taip pat ambasadų bei konsulatų) mokestines nepriemokas ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permokas administruoja Kauno teritorinė muitinė. Garantų, taip pat garantuojančiųjų asociacijų, išdavusių TIR bei ATA knygeles, bei užsienio garantų mokestines nepriemokas ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permokas administruoja ta teritorinė muitinė, kuri administruoja mokesčių mokėtojo, kurio mokestinių prievolių įvykdymas užtikrintas minėto garanto garantijos dokumentu, mokestines nepriemokas ir mokesčių permokas.

Prašymus atlikti teisiškai pagrįstus veiksmus, susijusius su mokestinės nepriemokos administravimu (pvz., sustabdyti arba atšaukti išieškojimа, sudaryti mokestinės paskolos sutartį) ir / arba mokesčio permokos užskaitymu ar grаžinimu, asmuo turi teikti jo mokestines nepriemokos ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permokas administruojančiai teritorinei muitinei.

Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permokos administravimas kitai teritorinei muitinei perduodamos mokesčių mokėtojui:

• sumokėjus visas mokestines prievoles (muitus ir mokesčius bei su jais susijusias sumas) muitinei, kurių sumokėjimo terminas yra pasibaigęs (išskyrus mokestines nepriemokas, kurių išieškojimas sustabdytas);

• pateikus laisvos formos prašymа pakeisti mokesčių administratorių, pridėdamas faktinę nuolatinio valdymo organo buvimo vietа įrodančius dokumentus.

***

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-06-03 įsakymu Nr. 1B-394 Dėl Muitinės departamento direktoriaus 2004-03-29 įsakymo Nr. 1B-270 „Dėl dokumentų, naudojamų

areštuojant turtа, formų patvirtinimo“ pakeitimo (įsigaliojo 2005-06-08, žin., 2005, Nr. 71-2584) patvirtinta nauja Sprendimo panaikinti turto areštа forma bei nauja redakcija išdėstyta Turto arešto akto forma.

Sveikatos apsaugos ministro 2005-06-01 įsakymu Nr. V-449 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymo Nr. V-180 „Dėl ūkinės komercinės veiklos rūšių, kuriomis versdamiesi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo turėti leidimа-higienos pasа, sаrašo bei Leidimo-higienos paso išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (įsigaliojo 2005-06-03, žin., 2005, Nr. 69-2505) nustatyta, kad šis įsakymas įsigalios nuo 2005-10-01, o ne nuo 2005-06-01, kaip buvo numatyta ankstesnėje įsakymo redakcijoje. Primename, kad į ūkinės komercinės veiklos rūšių, kuriomis versdamiesi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo turėti leidimа-higienos pasа, sаrašа įtrauktos tokios veiklos rūšys kaip krovinio tvarkymas ir sandėliavimas (taikoma tik augalų apsaugos produktų sandėliavimo veiklai), suaugusiųjų ir kitas švietimas (taikoma tik vairavimo mokymui, suaugusiųjų mokymui kursuose pagal atitinkamas programas ir kt.), ūkinė-komercinė veikla gyvenamuosiuose namuose (išskyrus juridinius, finansinius, vertimų, projektavimo, redakcijų ir panašių įstaigų biurus, maisto tvarkymo subjektus) ir kt.

***

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005-05-27 įsakymu Nr. B1-338 (įsigaliojo 2005-06-03, žin., 2005, Nr. 69-2500) patvirtinti Viešojo maitinimo atliekų iš tarptautinių transporto priemonių tvarkymo kontrolės nuostatai. Jų tikslas – nustatyti viešojo maitinimo atliekų, iškrautų iš tarptautinių transporto priemonių pasienio kontrolės postuose, tvarkymo reikalavimus.

Viešojo maitinimo atliekos turi būti tvarkomos pagal 2002-10-03 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentа (EB) Nr. 1774/2002, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, kurie neskirti vartoti žmonėms. Už viešojo maitinimo atliekų tvarkymа atsakingas šių atliekų savininkas.

***

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-01 nutarimu Nr. 605 (įsigaliojo 2005-06-05, žin., 2005, Nr. 70-2536) patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinių teritorijų priežiūros ir tvarkymo taisyklės. Jos reglamentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinių teritorijų priežiūrа ir tvarkymа, nustato valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijas vykdant uosto rezervinių teritorijų priežiūrа ir jas tvarkant tiek, kiek šių teisinių santykių nereglamentuoja kiti teisės aktai.

Uosto rezervines teritorijas tvarko rezervinėse teritorijose esančių žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ir naudotojai. Uosto direkcija dalyvauja vykdant uosto rezervinių teritorijų priežiūrа ir jas tvarkant, siekdama užtikrinti, kad veikla uosto rezervinėse teritorijose atitiktų uosto poreikius.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2005-05-24 įsakymu Nr. 2B-167 Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004-03-22 įsakymo Nr. 2B-78 „Dėl Pavojingus krovinius vežančių kelių transporto priemonių sertifikavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (įsigaliojo 2005-05-29, žin., 2005, Nr. 67-2443) nustatyta, kad šios taisyklės taikomos visoms Lietuvoje registruotoms kelių transporto priemonėms, kuriomis nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomos pagrindais naudojasi vežėjas ir kurioms pagal ADR sutarties B techninio priedo 9 dalies nuostatas būtinas tinkamumo vežti tam tikrus pavojingus krovinius patvirtinimas. ADR sertifikatas išduodamas ir pratęsiamas, jei transporto priemonė atitinka ADR sutarties 9 dalies ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus bei yra techniškai tvarkinga.

Nauja redakcija taip pat išdėstyti ir du taisyklių priedai: transporto priemonės deklaracija (transporto priemonės gamintojo, jo įgalioto atstovo Lietuvoje ar vertinimo įmonės išduotas dokumentas, patvirtinantis transporto priemonės konstrukcijos atitiktį ADR sutarties 9 dalies reikalavimams) bei nustatytos formos prašymas, pateikiamas prašant išduoti ADR sertifikatа.

Transporto veiklos pagrindų įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo trečiuoju skirsniu bei priedu įstatymu (įsigaliojo 2005-06-07, žin., 2005, Nr. 71-2560) išplėsta vežėjo sаvoka. Vežėjais gali būti laikomi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie verčiasi transporto veikla (keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu) ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sаlygas bei reikalavimus.

įstatymas taip pat papildytas trečiuoju skirsniu „Vežėjų pareigos vežant užsieniečius ir atsakomybė už užsieniečių vežimа be reikiamų kelionės dokumentų“. Jeigu asmuo, kuris nėra Europos Sаjungos valstybės narės pilietis, neįleidžiamas į Lietuvos Respublikа arba vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu, įsipareigojęs nuvežti užsienietį tranzitu per Lietuvos Respublikа į paskirties valstybę, atsisako jį vežti, arba paskirties valstybės institucijos neleidžia užsieniečiui, važiavusiam per Lietuvos Respublikа tranzitu, įvažiuoti ir išsiunčia jį į Lietuvos Respublikа, vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu, atvežęs užsienietį iki

Lietuvos Respublikos valstybės sienos, privalo nedelsdamas įvykdyti tokius Valstybės sienos apsaugos tarnybos reikalavimus:

• už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, iš kurios jis atvyko;

• už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, išdavusiа kelionės dokumentа;

• už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, į kuriа jam leista įvažiuoti.

Vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritorijа per valstybės sienа, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respublikа. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respublikа.

Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respublikа, vežėjui skiriama bauda nuo 11 000 Lt iki 18 000 Lt už kiekvienа be reikalingų dokumentų vežamа užsienietį. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumа.

***

Transporto lengvatų įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymu (įsigaliojo 2005-07-01, žin., 2005, Nr. 67-2401) nustatyta, kad teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba terminuotа vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietа su 80 proc. nuolaida turi:

• asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis;

• asmenys, pripažinti nedarbingais;

• asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra numatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;

• į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytа sаrašа įrašytomis ligomis sergantys asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė bei juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);

• taip pat sulaukę 85 metų ir vyresni asmenys;

• Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, pripažinti iš dalies darbingais ar sulaukę senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis dėl 1991 m. sausio 1113 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;

• žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimų nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 1113 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; pasipriešinimo 19401990 m. okupacijoms dalyviai-kariai savanoriai, sulaukę 70 metų ir vyresni.

***

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 594 (įsigaliojo 2005-06-03, žin., 2005, Nr. 69-2473) patvirtinta Specialioji Kaliningrado tranzito programa. Europos Sаjunga ir Rusijos Federacija dar 2002-11-11 pasirašė Bendrаjį pareiškimа dėl tranzito tarp Kaliningrado regiono ir likusios Rusijos Federacijos dalies, pagal kurį nuo 2003-07-01 Rusijos Federacijos piliečiams kelionei iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijа išduodamas supaprastinto tranzito dokumentas (STD) arba supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentas (STGD).

Bendrajame pareiškime Europos Sаjunga įsipareigojo atlyginti visas papildomas Lietuvos Respublikos išlaidas, susijusias su supaprastinto tranzito dokumento (STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento (STGD) įvedimu, įskaitant darbo užmokesčio mokėjimo išlaidas. Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija 2004-11-30 priėmė sprendimа C(2004)4473, kuriuo Lietuvos Respublikai 2004 m. skiriama finansinė 13 mln. eurų (44 886 400 Lt) parama bus panaudota šiai specialiajai Kaliningrado tranzito programai finansuoti.

Reda ALEKSYNAITė

"Vežėjų žinios"
Liepa Nr. 13 (97)

"Linava" informuoja

Naujienos

Lietuvos automobilių kelių direkcija

Naujienos

Veteranai

Vytautas Antanas SENDžIKAS

"Linavos" mokymo centras

Planuojami mokymo kursai ir seminarai

Vž informacija

70–oji SOMMER vasara

KOMPOSTERIUS KEIčIA KOMPIUTERIAI

VKTI informuoja

Naujienos

Teisė

Nauji teisės aktai, aktualūs vežėjams