Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

IKARUS 60 - PIRMASIS Iš DAUGELIO

Liucijus Suslavičius

Budapešte, Matijašfeldo rajone, veikusi autobusų gamykla „Ikarus“ buvo įkurta 1948 metų kovo 28 dienа, nacionalizavus ir sujungus dvi privataus kapitalo įmones - radiatorių varikliams gamyklа „Ikarus“ ir broliams Uhry priklausiusiа kėbulų ir priekabų gamybos įmonę „Uhry Testverek Autokarozzserio es Jarmugyar“. Pastarosios pavadinimas - senas bei garsus Vengrijoje - politiškai netiko naujai įmonei. Uhry šeimos karietų įmonė buvo įkurta dar 1895 metais, 1924 metais čia prasidėjo autobusų kėbulų gamyba, o 1928 metais joje pagamintas pirmasis visiškai vengriškas autobusas ant firmos „Raba“ važiuoklės. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Uhry įmonė pagamino jų šimtus, ir visus - su ilgu variklio gaubtu priekyje. Modernesnį vagoninio tipo autobusа TP-3 brolių Uhry įmonė pradėjo gaminti tuojau po karo, prieš pat nacionalizacijа.

TP-3 ir panašios konstrukcijos TP-3,5/5 tuo laikotarpiu tarp vagoninio tipo autobusų buvo pagaminta daugiausia Europoje. Tačiau jie pasirodė mažoki darbui miestuose, nes talpino tik 40 keleivių, tad imta kurti didesnės talpos autobusа, pritaikytа specialiai miesto maršrutams. Siekdami supaprastinti gamybа, „Ikarus“ inžinieriai atsisako TP serijos autobusuose naudoto laikančiojo karkasinio kėbulo ir vėl grįžta prie senos ir pasiteisinusios konstrukcijos su lonžeroniniu rėmu. Autobuso važiuoklę su priekyje įrengtu 6 cilindrų 7980 kub.cm darbo tūrio 125 AG dyzeliu „D 613“ (austrų firmos „Steyr“ licencija) autobusų gamintojams tiekia Budapešte įkurta sunkvežimių gamykla „Czepel“. Pirmasis „Ikarus-60“ (60 - vietų skaičius) pagaminamas 1952 metais, o serijinė gamyba įsibėgėja pora metų vėliau. „Ikarus-60“ išorės dizainas labai primena to meto itališkus autobusus.

šiandieniniu požiūriu, autobuso konstrukcija nebuvo be priekaištų - daugiau kaip metrа jo ilgio užėmė dvivietė vairuotojo kabina su joje stūksančiu variklio gaubtu. Ne itin didelio (9400x2500x2900mm) autobuso pakaba buvo kaip sunkvežimio, su pusiau elipsinėmis lingėmis ir gana kieta. Stabdžių sistema - pneumatinė, vieno kontūro, su būgniniais stabdžiais. Apie ABS tada niekas dar ir girdėjęs nebuvo, tad su keleiviais beveik 13 tonų svėręs „Ikarus-60“ šiandien nebūtų laikomas saugiu.

Salonas suplanuotas atsižvelgiant į keleivių vežiojimo mieste sаlygas - 36 vietos stovintiems ir 24 - sėdintiems. Sėdynės individualios, išdėstytos dviem eilėmis dešinėje ir viena eile kairėje, su plačiu praėjimu tarp jų. Be to, „šešiasdešimtieji“ turėjo didžiulį pranašumа prieš senesnius autobusų modelius: salono gale buvo įrengta aikštelė stovintiems keleiviams, tai palengvindavo įlipti bei labai praversdavo piko valandomis. „Ikarus - 60“ turėjo dvejas duris, kurios buvo pusantro karto platesnės nei tuo metu gamintų tarybinių autobusų. Ir į salonа pakilti buvo lengviau: į gale buvusiа aikštelę vedė du laipteliai, o įlipančių ir išlipančių keleivių srautus skyrė patogus įsikibti lenktas aliuminis turėklas. Kadangi Vengrija garsėjo sava aliuminio pramone, „Ikarus-60“ apdailai ir vidaus įrangai šio metalo buvo daug panaudojama. Dabar šis autobusas būtų tikra aukso kasykla spalvotųjų metalų vagims: chromuotų detalių nebuvo, visi moldingai, rankenėlės, turėklai ir jų stovai, net grindų linoleumа tvirtinančios juostelės - iš aliuminio. Tiesа sakant, naudoti aliuminį reikėjo būtinai, nes tuščias autobusas svėrė 8100 kilogramų - maždaug 1200 kilogramų daugiau, nei dydžiu ir keleivių talpa artimas rusiškas ZiL-158, turėjęs laikantįjį kėbulа. Užtat autobuso ilgaamžiškumas buvo garantuotas. Be langų atstumiamų stiklų, ikaras turėjo stoge du didelius liukus, kuriuos atidaryti galėjo patys keleiviai, tad ir karštа vasaros dienа salone buvo visai pakenčiama, aišku, jei neprisigrūsdavo daugiau nei galima važiuojančiųjų.

Oficiali autobusų „Ikarus“ importo į TSRS statistika rodo, jog „šešiasdešimtųjų“ nupirkta nedaug - tik 300 mašinų. Pirmoji partija - 158 „Ikarus-60“ į TSRS atkeliavo 1956 metais ir buvo padalinta Leningrado, Volgogrado, Vidurio Rusijos sričių, Estijos transportininkams. Kitais metais gauti dar 42 autobusai, o 1958 metais - lygiai 100. Iš pastarosios partijos keliasdešimt autobusų gavo Kauno autobusų parkas.

Kauno autobusų parkui, dar nuo tarpukario laikų turėjusiam gerа techninę bazę ir garsėjusiam aukštu autobusų eksploatacijos ir remonto lygiu, patyrusiais vairuotojais bei remontininkais, pirmajam buvo patikima išbandyti naujų modelių autobusus. Todėl kauniečiams pirmiesiems ir teko šie dar nematyti autobusai. Gelsvai - raudonai dažyti 60 vietų ikarai laipsniškai pakeitė svarbiausiame Kauno 1-ajame maršrute Rotušė - Panemunė važinėjusius 1948-49 metų laidos dyzelelektrinius ZiS-154 bei šiek tiek naujesnius ZiS-155 ir netrukus tapo įprasta Kauno gatvių vaizdo dalimi.

Kauniečiai gavo jau gerai patikrintas gamyboje, tad be „vaikiškų ligų“ mašinas. Vertinant grynai techniniu požiūriu, senieji rusiški zisai buvo pažangesnės konstrukcijos (variklis gale, belaipsnė elektrinė transmisija, laikantysis berėmis kėbulas), bet ikaras lenkė juos patogumu keleiviams, ekonomiškumu, patikimumu. Labai praktiška pasirodė esanti galinė aikštelė. Kaip tik jos dėka Kaune greit pasklido posakis: „į autobusа telpa 60 keleivių arba 80 studentų, arba 120 pirmakursių“. Mat miesto 18-uoju maršrutu į Noreikiškes važinėję ikarai rytais pilni prisikimšdavo žemės ūkio akademijos studentų - jų ten tilpdavo, ko gero, daugiau nei šimtas. Kasryt ikaras, leisdamas juodų dūmų kamuolius, kantriai tempdavo į Noreikiškių kalnа šį padidintа krūvį. Neretai galinės durys net neužsidarydavo - keleiviai kabėjo išorėje įsikibę į aliuminius turėklus, prisuktus prie durų rėmo.

Kad galinėje aikštelėje besigrūdantys keleiviai neišstumtų langų stiklų, juos iš vidaus saugojo du dailiai išlenkti lygiagretūs aliuminio vamzdeliai - turėklai. Tačiau kai prie jų prispausdavo pakaušį ar krūtinę, būdavo nesaldu…Toks pat, tik vienas vamzdelis ėjo išilgai šoninių langų, neleisdamas sėdintiems prisiglausti prie stiklų. Sėdynės, aptrauktos labai patvaria šviesiai pilka dirbtine oda, bijojo tik vandalų peilių. Bet jų tada nebuvo tiek, kiek dabar... Konduktorė sėdėjo dešinėje prie galinių salono durų ir vairuotojui komandа uždaryti duris duodavo skambučio mygtuku. Patogiausia važiuoti buvo sėdint ant priekyje skersai salono įrengtos 5 vietų sėdynės, minkštos kaip sofa, prie pat priekinių durų, nes tada ir didžiausioje spūstyje galėdavai išlipti.

Po kelerių metų, kai 1-аjį maršrutа ėmė aptarnauti 18 naujų trejų durų „Ikarus-66“, dalį atsilaisvinusių „šešiasdešimtųjų“ autobusų parkas permetė į priemiestinius maršrutus. Jie važinėjo į Jonavа, Kačerginę, Kulautuvа, Garliavа ir kitur. Tai nebuvo geriausias sprendimas: miesto maršrutams skirtas autobusas nepasiekdavo net 60 km/h, be to, jame nebuvo atsarginio rato. Kauno autobusų parko meistrai įsigudrino pritvirtinti jį salono galinėje aikštelėje. Ratas užėmė tiek vietos, kiek trys keleiviai, užtat, pradūręs padangа, autobusas netrukus vėl galėdavo tęsti kelionę.

Be keleivinių, Lietuvoje dar važinėjo keli specialūs baltai dažyti fliuoromobiliai „Ikarus-60“, priklausę Sveikatos apsaugos ministerijai. Juose vengrai sumontavo mobilius rentgeno aparatus.

Atitarnavę skirtа laikа ikarai vienas po kito iškeliavo į metalo laužа. Taip susiklostė, kad nė vienas iš jų nebuvo perduotas eksploatuoti kitoms organizacijoms ar pertvarkytas į kokiа nors mobiliа kavinę, kaip kad atsitiko su keliais Estijoje važinėjusiais ir Tartu autoremonto gamykloje perdirbtais autobusais.

"Transporto pasaulis"
Vasaris Nr. 2 (50)

"Linava" informuoja

Naujienos

Alternatyvos

ALYTIšKIAI SUGRIOVė… SENА MITА

Idėjos

METAI, NEPALEISTI VėJAIS

Naudingi pasiūlymai

Sukabinimo įranga: saugumа užtikrina elektronika

Nauji modeliai

IVECO : VANDENILIU VAROMAS AUTOBUSAS

Padangos

SUPERPLAčIOSIOS VERžIASI į RINKА

Psichologija

PULKO SūNUS AR VERGAS?

Servisas

Servisas ant ratų

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

Darysim poryt, kа reikėjo padaryti vakar?

Keleivinis transportas

Autobusai vėl įvertinti žvaigždutėmis

„žVAIGžDžIų LAINERIS“: ANTROJI KARTA

Vežėjo kalendorius

Kovas

Technika

PUSPRIEKABėS FLOOR - TVIRTOS KAIP UOLA

Simuliatorius - testas ateities sunkvežimiams ir jų vairuotojams

SISU Evoliucija

Teisė

Tarptautinių sutarčių ypatumai

Verslo etika

Dėrybų menas

Automobilių sportas

Nugalėtojui - R-serijos „Scania“ sunkvežimis

Muziejus

IKARUS 60 - PIRMASIS Iš DAUGELIO