Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

PAS LENKų AUTOBUSų GAMINTOJUS

Vasario 9 - 13 dienomis grupė keleivinio

transporto įmonių

darbuotojų lankėsi

Lenkijos autobusų

gamyklose. Per tris dienas apžiūrėtos penkios

autobusus gaminančios įmonės: „Scania“,

„Kapena“, MAN,

„Solaris“ bei „Volvo“.

Pirmoji diena:

„Scania“ ir „Kapena“

Gamyklos įsikūrusios Slupsko mieste, vienoje teritorijoje. Pasak „Scania-Kapena S. A.“ technikos direktoriaus Gerto Flodkvisto, šiuo metu jie 100 proc. yra ir įmonės „Kapena“ savininkai. Abi įmonės turi atskirus biudžetus ir gamina skirtingas transporto priemones, tačiau jų savininkė yra švedijos firma.

„Scania“ gamykla Lenkijoje įkurta 1992 metais, 1993 metais čia pradėti gaminti sunkvežimiai. Paskutinis vilkikas šioje įmonėje pagamintas pernai liepа. Autobusus surinkinėti įmonėje pradėta 1994 metų kovo mėnesį, ir šiuo metu Slupske gaminamos tiktai šios transporto priemonės.

„Scania“ autobusų gamykloje gaminami standartinio 12 metrų ilgio bei sujungti ketverių durų autobusai. Jų karkasams surinkti naudojamas unikalus gamybos būdas: visi profiliai gaminami iš aliuminio, po to detalės itin tiksliai sujungiamos bei sutvirtinamos varžtais, kurie dar padengiami specialiu skysčiu, apsaugančiu nuo atsipalaidavimo. Pasak įmonės technikos direktoriaus, toks gamybos būdas ne tik unikalus, visiškai naujas, bet ir labai perspektyvus. „Scania“ autobusų kėbulai ypatingai lengvi, stabilūs bei patvarūs. šiek tiek kitokia ir „Scania“ dažymo technologija - kėbulo detalės pirmiau nudažomos, po to surenkamos.

Gamykloje surenkami žemagrindžiai trejų bei ketverių durų „OmniCity“ bei pusiau žemagrindžiai trejų durų „OmniLink“. švedijoje jau gaminami ir sujungti šio modelio autobusai, o birželį tokius ketinama pradėti gaminti ir Lenkijoje.

Pasak G. Flodkvisto, vidutiniškai per mėnesį įmonėje surenkama apie 20 miesto tipo autobusų, kurie parduodami į daugelį Europos šalių. šiuo metu gaminamos transporto priemonės, kurios vežios keleivius po Londono Hitrou oro uostа, tad vairuotojui skirta vieta čia yra priešingoje nei mums įprasta pusėje. Visi autobusai gaminami pagal išankstinius užsakymus, surinkimo procesas trunka vidutiniškai 3-4 mėnesius. Maksimaliai šiuo metu gamykloje per mėnesį galima surinkti 30 autobusų. Padidinus pajėgumus, ketinama gamybа išplėsti iki 45 transporto priemonių per mėnesį. Dabar įmonėje surinkinėjamų autobusų kontraktai pasirašyti dar rugsėjį.

„Scania“ autobusuose montuojami Euro 2 bei Euro 3 reikalavimus atitinkantys varikliai, ZF automatinės pavarų dėžės.

Visos reikalingos detalės pristatomos iš kitų „Scania“ gamyklų, tačiau pastaruoju metu stengiamasi naudoti kuo daugiau elementų, įsigytų iš Lenkijos gamintojų.

Pasak įmonės technikos direktoriaus, jų transporto priemonės pranešesnės už kitas tuo, kad 100 kilometrų sunaudoja vidutiniškai 2 litrais kuro mažiau, tad yra ekonomiškesnės. įmonėms, eksploatuojančioms daug autobusų, per metus tai leistų sutaupyti nemažai lėšų.

Keleivių vežėjus iš Lietuvos stebino ypatinga švara ir švediška tvarka, kompiuterizuotas įvairių gamybos etapų vykdymo bei priežiūros procesas. Kiekvienai transporto priemonei su jau surinkta važiuokle gamykloje pradedamas kokybės dokumentas, kuris pildomas iki pat autobuso gamybos pabaigos ir įteikiamas pirkėjui. šiame dokumente matyti, kaip kuriame etape vyko autobuso gamyba, kokios problemos iškilo ir kaip jos šalintos.

įmonėje dirba apie 250 darbuotojų. Visi jie mokomi švedijos gamyklose, prieš priimant į darbа griežtai atrenkami. Pasak G. Flodkvisto, Lenkijoje darbuotojai dirba kokybiškai, tačiau administracijai niekaip nepavyksta išspręsti rūkančiųjų problemos: švedai apskaičiavo, kad dėl darbuotojų daromų rūkymo pertraukėlių įmonei reikia maždaug penkiolikos etatų daugiau, tad šio įpročio daroma ekonominė žala akivaizdi.

Greta „Scanios“ pastato įsikūrusi „Kapena“ Lietuvos keleivių vežėjams pasirodė tarsi vargšė podukra šalia turtingo tėvo dukters. Po švediškai idealiai tvarkingos „Scanios“ tiek lenkų gamyklos patalpos, tiek gamybos procesas atrodo skurdokai.

įmonei jau per 50 metų, dabartiniai „Kapena“ autobusai čia pradėti gaminti prieš septynerius. šioje gamykloje transporto priemonės tik surenkamos, detalės gaunamos iš kitų gamintojų. Lenkai gamina tiktai autobusų kėbulus. Karkasai surenkami iš plieno profilių, jie gruntuojami iš abiejų pusių antikorozine medžiaga. Autobusai dažomi „Scania“ gamyklos cechuose. Pasak įmonės rinkodaros direktoriaus Radoslavo Pankau, ir po to, kai įmonės žemė ir pastatai galutinai atiteks švedams, čia bus gaminami tie patys „Kapena“ autobusų modeliai.

„Kapena S. A.“ gamykloje gaminami kelių modelių vidutinės klasės 19, 28-31, 38, 37-40 vietų autobusai bei surenkamas standartinio ilgio IVECO 391E 49 vietų turistinis autobusas. Per mėnesį pagaminama 10-12 įvairių modelių „Kapena“ autobusų bei dar apie 20 IVECO kėbulų, skirtų italų autobusų gamintojams. Visi į autobusus montuojami įvairaus galingumo varikliai atitinka Euro 3 reikalavimus, agregatai - įvairių Europos įmonių gamintojų.

Vokiška MAN kokybė

Antroji diena keleivių vežėjų įmonių atstovams iš Lietuvos prasidėjo Poznanėje įsikūrusioje MAN gamykloje. Keturias gamyklas, esančias Lenkijoje bei Vokietijoje, sujungusi įmonė atidaryta prieš 16 mėnesių. Per šį laikotarpį jau surinkta apie 750 autobusų bei 1440 jų rėmų. Rugpjūtį čia bus atidarytos naujos linijos, kurios leis gaminti iki 1500 autobusų per metus. Pernai į gamyklа investuota per 8 mln. eurų, šiemet ketinama investuoti dar maždaug 8,8 mln.

Pasak įmonės generalinio direktoriaus Heinzo Bartoscho, neseniai susijungusios „Neoplan“ bei MAN gamyklos šiuo metu pagamina apie 37 proc. visų Europos žemagrindžių autobusų ir pagal jų gamybа Europoje užima antrаjа vietа. „Neoplan“ tradiciškai daugiau gaminama turistinių autobusų, tuo tarpu MAN stiprybė - žemagrindžiai miesto tipo autobusai. Pasak įmonės vadovo, abi įmonės ir toliau gamins skirtingus autobusus, juos kuria skirtingi dizaineriai, tačiau transporto priemonėms taikomi tie patys techniniai standartai. Kaip sakė įmonės vadovas, abi gamyklos turi senas bei gilias tradicijas, tad „Neoman“ modelis artimiausiu metu tikrai nepasirodys, nors kai kurie MAN komponentai - tokie kaip ašys ir varikliai - į „Neoplan“ autobusus jau įdiegti. Techniniai skirtumai tarp abiejų markių autobusų sudaro tik maždaug 10 proc., tačiau jų dizainas - tiek miesto tipo, tiek turistinių autobusų - skiriasi iš esmės.

Gamykloje Poznanėje šiuo metu dirba apie 700 darbuotojų, Starahovicoje esančioje gamykloje - apie tūkstantį. Baigus rekonstravimo darbus, abiejose gamyklose bus apie 2 tūkst. darbuotojų.

MAN autobusų karkasui gaminti naudojami plieniniai profiliai, apdoroti specialiomis antikorozinėmis medžiagomis. Apatinėje važiuoklės dalyje naudojami atviri profiliai, kad juos lengviau būtų galima apsaugoti nuo rūdijimo. šoninėms konstrukcijoms naudojamuose uždaruose profiliuose paliekamos specialios angos, į kurias purškiamas antikorozinis skystis, neleidžiantis konstrukcijai rūdyti iš vidaus. Autobuso galas bei priekis gaminami iš plastiko, dangčiai įvairioms angoms uždengti - iš aliuminio, todėl sugadinus juos lengviau pakeisti. Autobuso gaminimo procesas vidutiniškai užtrunka šešis mėnesius. Kiekvienam gaminiui taip pat pradedamas kokybės kontrolės lapas, kuriame rašomos pastabos bei atžymos apie atskiruose etapuose atliktus darbus ir jų kokybę. Drauge su autobusu kokybės kontrolės lapas atitenka klientui.

MAN kaina - apie 175 tūkst. eurų, ji priklauso nuo autobuse montuojamos įrangos.

Pasak įmonės vadovo, renkant automobilius Rytų Europos ar Azijos šalyse esančiose įmonėse, jų savikaina gerokai sumažėja. Kadangi autobusas nėra prestižinė transporto priemonė, o miestų savivaldybės paprastai neturi daug pinigų jiems įsigyti, kaina yra labai svarbus veiksnys teikti pirmenybę vienai ar kitai transporto priemonei. į klausimа, kiek atpinga autobusas, pagamintas ne Vokietijos gamyklose, H. Bartoschas atsakė netiesiogiai, pasiūlydamas skaičiuoti patiems: darbuotojui Lenkijos gamykloje mokama maždaug 5 eurai už valandа, vokiečio darbininko atlygis už tа patį laikа su visomis jam suteikiamos socialinėmis garantijomis - 15-20 eurų. žinant, kad vienam autobusui pagaminti reikia maždaug 1000 darbo valandų, kainų skirtumas akivaizdus.

Nors ne Vokietijoje surinktų transporto priemonių savikaina ir mažesnė, tačiau, pasak įmonės vadovo, jų kokybė nė kiek ne prastesnė.

Lenkų autobusų gamintojai vakariečiams nenusileidžia

Dviejose netoli Poznanės esančiose Sroda Wielkopolska ir Bolechovo „Solaris Bus & Coach“ gamyklose gaminami lenkiškieji miesto tipo „Urbino“ bei turistiniai „Vacanza“ autobusai.

Buvęs „Neoplan Polska“ vadovas Kšištofas Olševskis išsipirko iš vokiečių 30 proc. akcijų ir tapo savarankišku gamintoju. Dabar čia gaminami modeliai neturi nieko bendro su „Neoplan“ autobusais. šiuo metu gamykloje surenkami žemagrindžiai 9, 12, 15 bei 18 metrų ilgio „Solaris Urbino“ modeliai bei turistinis „Solaris Vacanza“.

Kėbulų gamykloje, įsikūrusioje Sroda Wielkopolska vietovėje, iš suvirinamų nerūdijančio plieno profilių pagaminamas kėbulas. į konstrukcijų vidų purškiamas specialus vaškas, saugantis nuo prarūdijimo. Iš viršaus kėbulas dengiamas antikorozine danga. Visi rėmo ir skardos tarpai tepami specialia mastika, taip pat saugančia nuo rūdijimo. „Solaris Urbino“ dizaino ypatumas - dideli salono langai bei įžambiai nusileidžiantis dešinės pusės priekinis stiklas, leidžiantis vairuotojui geriau matyti įlipančius bei išlipančius keleivius. Visi - tiek turistiniai, tiek miesto tipo autobusai - surenkami ant analogiškos važiuoklės. Sroda Wielkopolska esančioje kėbulų gamykloje surinkta plieninė rėmo konstrukcija nudažoma, sudedamos iš specialios drėgmei atsparios faneros pagamintos grindys, ir pusgaminis keliauja į Bolechovo vietovėje įsikūrusiа gamyklа. Kasdien Sroda Wielkopolska pagaminama po tris „Solario“ autobusams skirtus kėbulus.

Bolechovo gamykloje į atvežtus karkasus montuojamos elektros sistemos, DAF, IVECO bei MAN gamybos agregatai, „Wabco“ stabdžiai. Jei klientai pageidauja, salone statomi kondicionieriai. Jau pagaminti autobusai nuvažiuoja 200 bandomųjų kilometrų, tada atiduodami pirkėjui. Autobuso kėbului suteikiama 15 metų, agregatams - vienerių metų garantija. Privalomas autobuso aptarnavimas - nuvažiavus 30-45 tūkst. kilometrų.

Iš viso „Solario“ gamykloje dirba 560 darbuotojų. čia pagamintus autobusus perka tiek Rytų, tiek Vakarų Europos miestų keleivių vežėjai. Ypatingu pasiekimu gamyklos darbuotojai laiko Berlyno užsakymа - 10 prailgintų ir 2 standartinio ilgio autobusai: jei produkcijа užsako vokiečiai, patys turintys didelę jų gamybos patirtį, reiškia, lenkų gamintojų kokybe pasitikima. „Solaris Urbino“ autobusai važinėja ir kaimyninės Latvijos sostinėje Rygoje bei Daugpilyje.

Labai originalus ir lenkiško turistinio autobuso „Solaris Vacanza“ dizainas, sukurtas Berlyne. Autobuso siluetas itin savitas, aptakios formos stogas suteikia jam futuristinių bruožų. Kėbulo dalys gaminamos iš plieno, apatinė autobuso dalis - iš atskirų sujungtų dalių, priekis ir galinė panelė - iš stiklo plastiko, o variklio dėklas - iš aliuminio.

„Vacanzoje“ montuojamas DAF CE variklis, atitinkantis Euro 3 reikalavimus, pavarų dėžė ZF (tradicinė aba automatinė), nepriklausoma priekinė pakaba, „Wabco“ stabdžių sistema su elektroniniu valdymu. Komfortu pasižymi ir autobuso salonas.

Ne tik išvaizda, bet ir patvarumu, ekonomiškumu, kokybe lenkiški autobusai nenusileidžia senas autobusų gaminimo tradicijas turinčių Vakarų gamintojų autobusams.

„Volvo“ - autobusų karalius

Bene didžiausiа įspūdį keleivių vežėjams iš Lietuvos paliko paskutiniаjа kelionės dienа aplankyta „Volvo“ autobusų gamykla Vroclave. Maloniai nustebino šalia naujai pastatyto ir moderniai įrengto pastato delegacijos iš Lietuvos garbei iškelta lietuviška trispalvė.

1990 metais įkurtoje gamykloje iš pradžių gaminti vilkikai. 1996 metais pradėta autobusų gamyba. 1998 metais gamykla išplėsta ir šiuo metu tai yra didžiausia autobusus gaminanti įmonė Europoje. šiuo metu vilkikai Vroclave neberenkami, nuo praėjusių metų pradėta gaminti statybos technikа.

Vroclave surenkami turistiniai bei miesto tipo įvairaus ilgio žemagrindžiai autobusai bei važiuoklės jiems. Nuo 2000 metų įmonėje įgyvendinus vadinamаjа TX programа, „Volvo“ pradėjo gaminti važiuokles, tinkančias bet kurios rūšies autobusui. šiek tiek modifikavus, ta pati konstrukcija tinka tiek turistiniams, tiek miesto tipo įvairių ilgių autobusams. Tai palengvina autobusų eksploatavimа: tos pačios atsarginės dalys tinka bet kokiai „Volvo“ gamykloje pagamintai važiuoklei, kurios naudojamos ne tik savų autobusų gamybai - ant jų surenkamos įvairių šalių gamintojų skirtingų modifikacijų transporto priemonės.

„Volvo“ gamyklа Vroclave sudaro autobusų surinkimo, važiuoklių gaminimo ir atsarginių detalių cechai. Taip pat čia surenkamos statybinės mašinos, kurios daugiausia eksportuojamos į Amerikos šalis.

Visos autobusų kėbulų dalys gaminamos iš nerūdijančio plieno, sujungiant detales valcavimo būdu. Kėbului suteikiama dešimties metų garantija, o autobusui - vienerių metų neribojant ridos. Baigtas gaminti autobusas keliauja į specialiа patalpа, kur atliekami įvairūs testai. Patikrinus agregatus bei įrangа kompiuteriais, nustatomi bet kokie defektai ir tai, kuriame etape jie padaryti. Autobusas nuvažiuoja 50 bandomųjų kilometrų ir tada įteikiamas pirkėjui.

Daugiausia autobusų iš Vroclave įsikūrusios „Volvo“ autobusų gamyklos perka Lenkijos keleivių vežėjai, tačiau jie parduodami ir į kitas Rytų bei Vakarų Europos šalis.

Lietuvos vežėjų įspūdžiai

Grįžtant iš kelionės, pasitaikė puiki proga išgirsti Lietuvos keleivių vežėjų įspūdžius apie aplankytas Lenkijos autobusų gamyklas.

Mindaugas Grigelis, asociacijos „Linava“ viceprezidentas, UAB „Kauno autobusai“ generalinis direktorius:

įstojus į Europos Sаjungа, su tokiomis transporto priemonėmis, kokiomis dirbama dabar, važinėti nebegalėsime. Pasirenkant vienа ar kitа autobusа, labai svarbu žinoti, kaip jis gaminamas, kokia įranga bei kokios technologijos naudojamos, tad susipažinti su gamybos procesu iš arti, manau, buvo labai reikalinga bei naudinga.

Išvykа į Lenkijа surengėme neatsitiktinai - čia pastaruoju metu sukoncentruota daug geriausių autobusų gamyklų filialų. Perkelti įmones į Rytų Europos šalis vakariečiams apsimoka dėl pigesnės darbo jėgos.

Visos aplankytos įmonės, išskyrus „Kapenа“, paliko gerа įspūdį. Manau, kad Lenkijoje esančiuose filialuose gaminamos transporto priemonės yra nė kiek ne prastesnės kokybės nei surenkamos Vakarų šalyse. Be abejo, labiausiai patiko „Volvo“ gamykla - tiek jos tvarkinga aplinka, puikiai sutvarkyti cechai, gerai organizuotas darbo procesas, tiek ir kokybiški, patvarūs bei išties solidžiai atrodantys autobusai.

Vytautas Nieva, SP UAB Tauragės autobusų parkas technikos viršininkas:

Visų pirma norėčiau padėkoti kelionės organizatoriams - asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovui Eugenijui Stolovickiui, „Linavos“ mokymo centro vadovui Juliui Salenekui. Manau, išvyka buvo puiki, per palyginti trumpа laikа aplankytos net penkios gamyklos, susipažinta su didžiausių Europos autobusų gamintojų produkcija. Kelionė ne tik leido susipažinti su įvairių autobusų gamybos procesu, įdiegtomis naujovėmis, bet ir praplėtė vežėjų akiratį. Rajonų parkuose eksploatuojami aplankytose firmose prieš 10-15 metų surinkti autobusai, tad buvo labai įdomu pasižiūrėti, kokie jie gaminami dabar. Pamatėme, kad naudojamos kur kas modernesnės technologijos, patvaresnės detalės, naujoviški dizaino elementai.

Vidas Valskis, UAB „Kautra“ technikos direktorius:

Kelionė - puiki bei naudinga, aplankytos gamyklos paliko didžiulį įspūdį. Visi matyti autobusai pasirodė kokybiški, modernūs, patvarūs. Kadangi esame tarpmiesčio bei tarptautinių maršrutų keleivių vežėjai, labiau domino turistiniai autobusai. įspūdingi tiek naujieji „Volvo“ modeliai, tiek futuristinio dizaino „Solaris Vacanza“. Ateityje norėtųsi aplankyti ir daugiau įvairių šalių autobusų gamintojų.

Juozas Grabys, UAB „Vilniaus autobusai“ technikos direktorius:

Pamatėme klestinčias, modernias autobusų gamyklas bei jose gaminamus naujausius transporto priemonių modelius. Visos įmonės, išskyrus „Kapenа“, paliko puikų įspūdį. į Lenkijos autobusų gamyklas investuojamas didžiulis vakarietiškas kapitalas, kuriamos naujos darbo vietos, tuo pačiu kyla krašto ekonomika.

Labiausiai patiko „Volvo“ gamykla bei joje gaminama produkcija. Gamybos procese naudojamos naujausios technologijos, moderni įranga, optimaliai planuojamas darbo bei gamybos procesas. Stebino ideali tvarka gamybos cechuose, nepriekaištinga pagamintų transporto priemonių kokybė.

Išvyka buvo naudinga ne tik tuo, kad per trumpа laikа pamatėme bei sužinojome daug kа naujo - turėjome puikiа progа pabendrauti su kolegomis iš kitų miestų, pasidalinti patirtimi.

Marjanas Mečkovskis, UAB „Retotransas“ generalinis direktorius:

Be abejo, kelionė buvo labai naudinga. Man sunku kalbėti ir vertinti kitas gamyklas, kadangi „Retotransas“ yra lenkų gamintojų „Solaris“ atstovai Lietuvoje. Manau, kad šie autobusai nė kiek nenusileidžia pagamintiems Vakarų Europoje, juos noriai perka kaimynai latviai, tikimės, kad ateityje įsitvirtinsime ir Lietuvos rinkoje. Buvo įdomu susipažinti su kitais gamintojais, tačiau negaliu jų lyginti su „Solariu“, kadangi bijau būti neobjektyvus.

Julius Salenekas, „Linavos“ mokymo centro direktorius:

Organizuodami pažintines bei darbines keliones, visada stengiamės nepamiršti ir keleivinio transporto darbuotojų. Idėja aplankyti Lenkijos autobusų gamyklas kilo asociacijos viceprezidentui Mindaugui Grigeliui, jа palaikė Keleivinio transporto skyriaus vadovas Eugenijus Stolovickis.

Kaip ir rengdami bet kuriа kelionę, stengėmės, kad ji būtų turininga, įdomi bei naudinga. Manau, šįkart mums pavyko, kadangi keleivių vežėjai iš Lietuvos susipažino su didžiųjų Europos autobusų gamintojų produkcijos naujovėmis, praplėtė savo akiratį.

Norėčiau pakviesti Lietuvos keleivių vežėjus ir toliau naudotis Mokymo centro paslaugomis, dalyvauti išvykose, seminaruose, mokymuose. šį rudenį žadame vykti į pagrindinę kelionę, organizuojamа keleivinio transporto įmonių darbuotojams, - parodа „Busworld“ Kortrijke (Belgija). Kviečiu įmonių vadovus, darbuotojus kuo gausiau joje dalyvauti.

Autorės nuotraukos

Lina JAKUBAUSKIENė

"Transporto pasaulis"
Kovas Nr. 3 (27)

"Linava" informuoja

Brokuotos TIR knygelės

Bulgarija

čekija

Italija, Slovėnija

Jungtinė Karalystė

Kazachstanas

Lenkija

Rusija

Slovakija

Vengrija

Diskusija

GELTONIEJI AUTOBUSAI: AR Iš TIESų PIGIAU?

Pas kaimynus

KALININGRADE - SUNKVEžIMIų BEI AUTOBUSų GAMYBA

Poleminės pastabos

AR TIKRAI MUMS REIKIA MAžIAUSIAI?

Servisas

Juodosios dėžės: iš lėktuvų - į sunkvežimius

Naujas krovininių automobilių servisas Alytuje

„Linavos“ servisas: automobilių apsaugos sistemos vilkikams ir puspriekabėms

Lietuvoje ir pasaulyje

BGL

DRAUDIMO BENDROVEI LINDRA - DEšIMT METų

IRU GRIEžTINA REIKALAVIMUS

TRANSPORTERIAI - GREITI, BET AR SAUGūS?

VEžėJAMS į PAGALBА

VOKIETIJOJE - NAUJA MUITINėS AGENTūRA

 Tęsiamas bendradarbiavimas

Transporto politika

BALTOJI KNYGA - MūSų ATEITIES VEIDRODIS

Keleivinis transportas

PAS LENKų AUTOBUSų GAMINTOJUS

Technika

BAVARIJA PASITINKA ATEITį

Kaip veikia ESP

POPULIARėJA RESTAURUOTOS PADANGOS

Trys varikliai - trys charakteriai

Važiuoklė, „vizginanti uodega“

Teisė

Dokumentinis procesas pagal naujаjį CPK

Verslo etika

įtaigi vadovo kalba

Sveikata

NEBYLUSIS AVARIJų KALTININKAS

Muziejus

Kelių traukiniai prasidėjo taip…