Redakcija Reklama Prenumerata Leidiniai Archyvas
Leidiniai: Metai:

Tarptautinių sutarčių ypatumai

Transporto ir logistikos versle sutartys su tarptautiniu elementu sudaromos praktiškai kiekvienа dienа, priimant užsakymus iš užsienio ekspeditorių, prekių gamintojų ar jų pirkėjų. Kai prekės gabenamos tarptautiniais maršrutais, susitarimas dėl jų gabenimo taip pat turi tarptautinį elementа ir laikytini tarptautiniais, net jeigu šalys, susitarusios dėl tokio vežimo, abi yra Lietuvoje. Visos tokios sutartys su tarptautiniu elementu laikytinos tarptautinėmis. Pagrindinis dalykas, skiriantis šias sutartis nuo kitų civilinių sutarčių, yra tai, kad tarptautinėje šalys turi teisę spręsti dėl dviejų svarbių dalykų - sutarčiai taikytinos teisės ir teismo, nagrinėsiančio su ta sutartimi susijusius ginčus. šie iš pirmo žvilgsnio nesvarbūs klausimai iš tikrųjų gali sukelti daug teisinių problemų tiek verslininkams, tiek teisininkams, padedantiems verslininkams sudaryti sutartis ir spręsti ginčus. šie klausimai tampa itin svarbūs, sprendžiant ginčus dėl neapmokėto įsiskolinimo ar sugadinto krovinio.

Teismo vietos pasirinkimas

Iš pirmo žvilgsnio klausimai dėl teisės ir teismo pasirinkimo kasdieniame vežėjų ir ekspeditorių darbe neatrodo labai svarbūs, todėl priimamuose užsakymuose į sаlygas „ginčai sprendžiami Vokietijos teismuose“, „teismo vieta - Rusija“ ir pan. dažniausiai dėmesys nekreipiamas. Tačiau sakoma, kad sutartys sudaromos tam atvejui, kai šalims jau nebepavyksta susitarti, todėl jas skaityti paprastai pradedama jau iškilus konfliktinei situacijai. Jei konfliktinė situacija yra rimta, t.y. šalys nesutaria dėl žalos atlyginimo už prarastа brangų krovinį ar didelės neapmokėto įsiskolinimo sumos, ir derybomis ginčo nepavyksta išspręsti, didelius nuostolius patyrusiai šaliai teks kreiptis į teismа. Tada ir kils šie du pagrindiniai klausimai: į kokį teismа kreiptis ir kokios valstybės teisę teismas taikys? Jei šių klausimų šalys neaptarė sutartyje, teks ieškoti, kaip šis klausimas reglamentuotas teisės aktuose.

Krovinių vežimа tarptautiniais maršrutais, jei jam taikoma CMR konvencija, pirmаjį klausimа, susijusį su teismo vietos pasirinkimu, reglamentuoja pati CMR konvencija. Teismas, priėmęs ieškovo pareiškimа, turės spręsti antrаjį klausimа - kurios valstybės teisę taikyti.

Koks svarbus yra teismo vietos pasirinkimas, verslininkai dažniausiai supranta tik tada, kai prireikia kreiptis į teismа dėl užsienio skolininko įsiskolinimo išieškojimo. Jei sutartis dėl tarptautinio vežimo sudaryta su užsienio kompanija, registruota, pavyzdžiui, Belgijoje, veikiausiai vežėjui teks ieškoti galimybių kreiptis į Belgijos teismus, o tuo atveju, jei įsiskolinimas tesiekia 2-3 tūkstančius eurų, teismo išlaidos užsienio valstybėje (žyminiai mokesčiai, komandiruotės, advokatų samdymas ir kt.) gali gerokai viršyti šiа sumа. Galų gale, pasamdžius advokatа užsienio valstybėje, turėsite labai ribotas galimybes kontroliuoti jo veiksmus, susijusius su jūsų byla, - belieka pasitikėti ir sutikti su užsienio teismo priimtu sprendimu.

Bendra taisyklė dėl teismo vietos pasirinkimo yra tokia: šalys sutartyje gali susitarti, kokios valstybės teismai nagrinės jų ginčus, susijusius su sudaroma sutartimi. Tačiau ne visose civilinėse sutartyse šalys gali susitarti dėl teismo vietos. Pavyzdžiui, dažnai tokie susitarimai negalimi darbo sutartyse, draudimo sutartyse ir kt., kur viena sutarties šalis paprastai yra ekonomiškai silpnesnė už kitа. Tačiau vežėjams ir ekspeditoriams vis dėlto aktualiausias klausimas dėl teismo vietos pasirinkimo tarptautinių vežimų sutartyse.

Paskelbtas netikslus CMR konvencijos teksto vertimas „Valstybės žiniose“ (žr. žin., 1998, Nr. 107-2932) dažnai gali sudaryti įspūdį, kad tarptautinio vežimo sutarties šalys teismo vietos savo susitarimu nustatyti negali. Tikslus CMR konvencijos 31 str. vertimas turėtų skambėti taip: „Teisines procedūras, kylančias iš pervežimų pagal šiа konvencijа, ieškovas gali pradėti bet kuriame šalių - konvencijos dalyvių teisme, pasirinktame susitarimu tarp šalių, taip pat teismuose valstybių - konvencijos dalyvių, kurių teritorijoje:

atsakovas turi nuolatinę gyvenamаjа vietа ar pagrindinę verslo vietа, firmos filialа ar agentūrа, per kuriuos buvo sudaryta vežimo sutartis, arba

arba krovinio priėmimo vežti arba numatyta pristatymo vieta.

Taigi CMR konvencijoje įtvirtintas toks teismo vietos pasirinkimo principas: šalys gali pasirinkti teismo vietа šalių susitarimu; šalys gali kreiptis į teismus tų valstybių, kurios yra susiję su vykdomu vežimu - į valstybės, kurioje atsakovas turi nuolatinę gyvenamаjа vietа, pagrindinę verslo vietа, firmos filialа ar agentūrа, per kuriuos buvo sudaryta vežimo sutartis, yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta, teismus.

Kа tai reiškia praktikoje? Tarkim, jūs sudarėte generalinę vežimų sutartį su Anglijos kompanija ir dėl konkrečių krovinių vežimo bendraujate su tos kompanijos atstovybėmis, registruotomis Minske, Maskvoje ar Vilniuje. Susitarimas dėl teismo, kuris spręs tarp šalių kilusius ginčus, sutartyje nebuvo įrašytas. Vykdydami generalinę sutartį, susitarimа dėl konkretaus krovinio vežimo maršrutu Paryžius (Prancūzija) - Gardinas (Baltarusija), dėl kurio vėliau kilo ginčas, Jūs sudarėte per Minske registruotа Anglijos kompanijos atstovybę. Remiantis CMR konvencijos 31 str., iškilus ginčui, susijusiam su tokiu vežimu, jūs galite kreiptis į teismus Baltarusijoje (kadangi ten yra registruota atstovybė, per kuriа sudarėte susitarimа dėl konkretaus krovinio vežimo), Anglijoje (kadangi ten registruota pagrindinė įmonė) arba Prancūzijoje, nes ten buvo krovinio pakrovimo vieta. Jei kreipsitės į kitus nei Baltarusijos, Anglijos ar Prancūzijos teismus, jūsų pareiškimo neturėtų priimti, kadangi jis pateikiamas pažeidžiant CMR konvencijoje nustatytas teismingumo taisykles.

Minėtu atveju į Lietuvos teismus kreiptis veikiausiai negalėsite, kadangi tokios sаlygos nebuvo vežimo sutartyje. Jei joje būtumėte numatę, kad ginčai bus sprendžiami Lietuvos teismuose, užsakovui neapmokėjus už krovinio vežimа, galėtumėte kreiptis į Lietuvos teismus. žinoma, pasiekus jums priimtino teismo sprendimo Lietuvoje, jį gali tekti priverstine tvarka įvykdyti užsienio valstybėje. Tam gali tekti atlikti specialias teisines procedūras užsienio valstybėje, kurioje atsakovas yra registruotas ar turi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimа.

žinotina ir tai, kad šalys gali susitarti, kurios valstybės teismai nagrinės jų ginčus, tačiau negali susitarti dėl konkretaus miesto užsienio valstybėje teismo jurisdikcijos. T.y. šalys gali susitarti, kad ginčai bus nagrinėjami Prancūzijos teismuose, tačiau negali susitarti dėl ginčų nagrinėjimo Paryžiaus teismuose. Iškilus poreikiui kreiptis į teismа, ieškovas pagal procesinę Prancūzijos teisę turės nuspręsti, į kurį teismа jam kreiptis.

Taikytinos teisės pasirinkimas

Koks svarbus tinkamos taikytinos teisės pasirinkimas, labai gerai parodo toks pavyzdys. Vienas asmuo paskolina kitam asmeniui pinigų, o skolininkas paskelbiamas bankrutavusiu. Skolininkas po bankroto procedūros užbaigimo žada grаžinti skolа, kurios grаžinti po bankroto teisiškai neprivalo. Skolintojo galimybės atnaujinti skolos grаžinimosi procedūrа pagal skirtingų valstybių teisę yra nevienodos. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, pasibaigus bankroto procedūrai, išnyksta visi įsipareigojimai apmokėti iki bankroto atsiradusias skolas. Tačiau jei po bankroto procedūros užbaigimo skolininkas vėl naujai pažada grаžinti senа skolа, skolintojas gali savo teisę į skolos grаžinimа ginti teisme. O pagal Italijos teisę būtų laikoma, kad po bankroto bylos davęs pažadа skolininkas įsipareigoja tik morališkai, ir skolintojo interesų tokiu atveju teismas negintų.

Taikytinos teisės pasirinkimas bene svarbiausias ir šeimos santykiuose, skirtingų valstybių piliečiams sudarant santuokа, sutartis dėl santuokos metu įgyto turto nuosavybės ir pan. Verslo srityse, tarp jų ir tarptautiniuose vežimuose, šis klausimas taip pat yra aktualus, tačiau situacija yra apibrėžtesnė, kadangi pagrindiniai šalims rūpimi klausimai yra apibrėžti CMR konvencijoje.

CMR konvencija išsprendžia pagrindinius, tačiau tikrai ne visus su tarptautinių vežimų sutarčių vykdymu susijusius klausimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad CMR konvencijos taikymo praktika atskirų valstybių teismuose yra nevienoda.

CMR konvencija neriboja šalių teisės susitarti, kurios valstybės nacionalinė teisė bus taikoma, sprendžiant ginčus. T.y. jau aukščiau minėtuoju atveju Lietuvos įmonei, sudariusiai sutartį su Anglijos kompanija, būtų naudingiausia susitarti, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos teismuose pagal Lietuvos teisę. Tokiu atveju Anglijos kompanijai neatsiskaičius už vežimo paslaugas, Lietuvos įmonė galės inicijuoti teismo procesа Lietuvoje, pasinaudoti Lietuvos civilinio proceso kodekse numatytomis supaprastintomis ginčų sprendimo procedūromis, ir pasiekti, kad teismas priimtų sprendimа dėl pradelsto įsiskolinimo apmokėjimo. Vienas iš tokio sprendimo trūkumų - Lietuvos teismas įprasta tvarka negali areštuoti skolininko turto, esančio užsienio valstybėje, ar sаskaitos, esančios užsienio valstybės banke. Tam teismas turėtų pasinaudoti dvišalių teisinės pagalbos sutarčių nuostatomis ar galiojančiomis tarptautinėmis konvencijomis ir pavesti užsienio valstybės, kurioje yra norimas areštuoti turtas, teismui taikyti laikinаsias apsaugos priemones. Teismui priėmus sprendimа dėl skolos išieškojimo ir norint jį realiai įvykdyti priverstine tvarka, Lietuvos įmonei tektų atlikti teismo sprendimo pripažinimo procedūrа Anglijoje ar Baltarusijoje, tačiau paties ginčo dėl įsiskolinimo sprendimas Lietuvoje sutaupytų įmonei nemažai lėšų.

Taip pat dėmesys atkreiptinas į tai, kad vienas iš galimų ginčų sprendimo būdų tarptautiniuose verslo santykiuose yra arbitražas. Paprastai arbitražas sаlygoja didesnes išlaidas ginčo sprendimui, tačiau, kita vertus, turi ir savų privalumų. Tarptautinio vežimo sutarties šalys gali susitarti, kad jų ginčai bus nagrinėjami konkrečiame arbitraže, tačiau siekdamos, kad tokia arbitražinė išlyga būtų galiojanti pagal CMR konvencijos nuostatas, jos turi numatyti, kad arbitražas, spręsdamas ginčus, vadovausis CMR konvencija. Taip pat prieš sutinkant su arbitražine išlyga sutartyje reiktų išsiaiškinti, kokia yra konkretaus arbitražo praktika jums rūpimų bylų srityje, kokios ginčų nagrinėjimo kainos, operatyvumas ir t.t.

Reda Aleksynaitė

"Transporto pasaulis"
Vasaris Nr. 2 (50)

"Linava" informuoja

Naujienos

Alternatyvos

ALYTIšKIAI SUGRIOVė… SENА MITА

Idėjos

METAI, NEPALEISTI VėJAIS

Naudingi pasiūlymai

Sukabinimo įranga: saugumа užtikrina elektronika

Nauji modeliai

IVECO : VANDENILIU VAROMAS AUTOBUSAS

Padangos

SUPERPLAčIOSIOS VERžIASI į RINKА

Psichologija

PULKO SūNUS AR VERGAS?

Servisas

Servisas ant ratų

Lietuvoje ir pasaulyje

Naujienos

Transporto politika

Darysim poryt, kа reikėjo padaryti vakar?

Keleivinis transportas

Autobusai vėl įvertinti žvaigždutėmis

„žVAIGžDžIų LAINERIS“: ANTROJI KARTA

Vežėjo kalendorius

Kovas

Technika

PUSPRIEKABėS FLOOR - TVIRTOS KAIP UOLA

Simuliatorius - testas ateities sunkvežimiams ir jų vairuotojams

SISU Evoliucija

Teisė

Tarptautinių sutarčių ypatumai

Verslo etika

Dėrybų menas

Automobilių sportas

Nugalėtojui - R-serijos „Scania“ sunkvežimis

Muziejus

IKARUS 60 - PIRMASIS Iš DAUGELIO